Pajūrio herbas
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
| Pajūrio herbas |
|---|
 |
 |
 |
 |
Pajūrio herbas – vienas iš Pajūrio heraldikos atributų.
Aprašas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Herbo raudoname lauke du sukryžiuoti sidabriniai barzdiškieji kovos kirviai ašmenimis į išorę, iškylantys iš septynių banguotų sidabrinių juostelių, atskiriančių raudoną skydo papėdę.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Vietovės pavadinimas neabejotinai atsirado nuo Jūros upės. Nors Pajūrio pavadinimas pirmą kartą minimas 1498 m., žmonių čia gyventa iš seno. Kadaise jie priklausė Karšuvos žemei. Ant legendomis apipintų, palei upę esančių piliakalnių buvo įrengta vientisa pilių ir pilaičių grandinė, sudariusi kovose su Vokiečių ordinu svarbią Jūros gynybinę sistemą. Šie išskirtiniai vietovės bruožai ir paskatino herbe naudoti minėtus simbolius.
Lietuvos Respublikos Prezidentas herbą 2009 m. birželio 12 d. patvirtino dekretu Nr. 1K-1891. Herbo etalono autorius – dailininkas Arvydas Každailis.
Simbolika[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Herbui panaudotos dvi senosios Lietuvos heraldikos spalvos. Raudona reiškia drąsą, narsą, kovose už laisvę pralietą kraują, o sidabras (balta) rodo ne tik vandenį (Jūros upę), bet ir dorą, turtą.