1990 m. Michailo Gorbačiovo vizitas Lietuvoje

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Demonstracija 1990 m. sausio 12 d. Šiauliuose

1990 m. Michailo Gorbačiovo vizitas Lietuvoje – 1990 m. sausio 11-13 d. vykęs Michailo Gorbačiovo oficialus vizitas Vilniuje, Šiauliuose ir Briduose, paskatintas Lietuvos TSR išstojimo iš Tarybų Sąjungos ketinimų. Tris dienas trukusio vizito metu Lietuvoje lankėsi keli šimtai užsienio žurnalistų, įvykius filmavo 22 užsienio televizijos kompanijos.[1] Tai buvo antrasis M. Gorbačiovo vizitas Lietuvoje, įvykęs dešimt metų po pirmojo.[2]

Pasiruošimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Sutariama, jog vizito Lietuvoje tikslas buvo įtikinti Lietuvos TSR vadovybę ir žmones pasilikti TSRS sudėtyje.[1]

Sausio 2 d. įvyko vizitui skirtas TSKP CK Politbiuro posėdis. Nors M. Gorbačiovo patarėjo Anatolijaus Černiajevo teigimu generaliniam sekretoriui buvo pranešta, jog apsilankymas Vilniuje be pasiūlymo sudaryti Lietuvos–TSRS sutartį tik apsunkins susidariusią situaciją vietoje to, kad ją išspręstų, posėdžio metu ši tema nebuvo nagrinėjama. Pirmą vizito dieną „Izvestija“ perspausdino Robert Sheffer iš „New York Times“ straipsnį „Patarimas separatistams“, kuriame JAV politologas skelbė Lietuvos nepriklausomybės siekių keliamą grėsmę TSRS demokratizacijai ir abejojo nepriklausomybę pasiekusių Baltijos valstybių sugebėjimais sukurti demokratinę visuomenę:

„Pabaltijo tautelės mano, kad separatistinė politika padės joms pasiekti demokratiją. Tačiau ilgalaikėje perspektyvoje apsisprendimas greičiausiai bus įgyvendinamas demokratijos sąskaita ir nuves į aklavietę, iš kurios bus sunku išeiti“

Tokiu būdu TSRS vadovybė siekė patikinti, jog Vakarų pasaulis remia M. Gorbačiovo poziciją.[3]

Dienotvarkė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Sausio 11 d.[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

M. Gorbačiovas su žmona Raisa į Vilnių lėktuvu atvyko sausio 11 d. rytą. Oro uoste generalinį sekretorių pasitiko dviejų konkuruojančių Lietuvos komunistinių jėgų atstovai: nuo TSKP atsiskyrusi Lietuvos komunistų partija su Algirdu Brazausku priešaky bei Mykolas Burokevičius ir TSKP ištikimi platformininkai. Katedros aikštėje tuo metu vyko Sąjūdžio mitingas. Mitinge dalyvavo apie 300000 žmonių, buvo iškelti plakatai, reikalaujantys panaikinti Molotovo-Ribentropo pakto pasekmes bei Lietuvos-Tarybų Rusijos taikos sutarties įgyvendinimo, pagal kurią Tarybų Rusija pripažino Lietuvos nepriklausomybę. Apie nepriklausomybės siekį atvirai kalbėjo ir mitinge kalbas sakę Sąjūdžio nariai, tuo aplenkdami konservatyvesnę A. Brazausko retoriką, dažniau minėjusią suvereniteto siekį.

Iš oro uosto M. Gorbačiovo kortežas nuvyko į Svečių namus – aukšto lygio svečiams skirtą rezidenciją Žvėryne, iš ten – į Lenino aikštę padėti vainiko prie Lenino paminklo,[3] kur buvo susirinkę prosovietinės „Jedinstvo“ organizacijos, vadovaujamos Valerijaus Ivanovo, nariai.[1] Sprendimą nevykti į Katedros aikštę generalinis sekretorius paaiškino po poros dienų:

„Mano padėtis įpareigoja nesiderinti prie jokio choro, nors ir koks skambus jis būtų, o svarstyti.“

Po to M. Gorbačiovas apsilankė Kuro aparatūros gamykloje, kur perskaitė kalbą, kuria pareiškė, jog atsiskyrimo nuo TSRS norėti gali tik tie, kuriems „kažkas nepasisekė prieš daugelį metų – jie jaučia tų laikų nostalgiją“. Kalba buvo sutikta plojimais.

Susitikime su intelektualais generalinis sekretorius užsiminė, jog Lietuvos išstojimas iš TSRS yra įmanomas. M. Gorbačiovas paminėjo rengiamą atsiskyrimo teisę respublikoms suteikiantį įstatymą, kuris netrukus turėjo būti pateiktas viešam svarstymui bei priėmimui referendumo būdu. Sąjūdžio vadovybė į šį įstatymą žiūrėjo įtariai. Sausio 12 d. specialioje „Amerikos balso“ laidoje Vytautas Landsbergis išsakė savo nuomonę apie jį:

„Į siūlomą įstatymą dėl išstojimo žiūriu kaip į dar vieną suktybę ir apgavystę. Kai kam tas parengtas įstatymas – naujovė, ypač užsieniui, bet tai apgaulinga naujovė, skirta užsieniui ir Sąjungai. Lietuvai – apgavystė ir tuo atveju, jei priimtume išstojimo koncepciją. Tuo savaime pripažintume nebuvusį įstojimą. Manau, kad žmonės neapsigaus.“

Vakarų žiniasklaida šį generalinio sekretoriaus pasiūlymą irgi vertino kaip mėginimą laimėti laiko.[3]

Sausio 12 d.[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Piketas vizito Briduose metu. Plakate matomas užrašas „Netrukdykite mums eiti savo keliu“.

Sausio 12 d. M. Gorbačiovas su palyda lankėsi Šiauliuose ir Briduose, pavyzdiniame Šiaulių rajono kaime, kuriame dažnai lankydavosi iš kitų TSRS respublikų atvykusios delegacijos.[3] Zoknių aerodrome generalinio sekretoriaus lėktuvas Tu-134A nusileido 11:45.[4] Šiauliuose generalinis sekretorius lankėsi Šiaulių televizorių gamykloje. Suplanuotas M. Gorbačiovo susitikimas su Šiaulių partiniu aktyvu neįvyko, kaip ir R. Gorbačiovos apsilankymai Šiaulių pedagoginiame institute bei Inžinierių namuose.[1]

Apie vizitą Briduose sužinota tik jo išvakarėse, tačiau buvo imtasi visų saugumo priemonių. Apieškotos visos vietos, kuriuose turėjo lankytis generalinis sekretorius, detektoriais tikrintos vaikų darželio sienos ir vaikų teikiamos gėlių puokštės, prie telefonų prijungta pasiklausymo įranga. Pietų ingredientus tikrino iš Maskvos atsivežti laboratorijos specialistai. Vaikų darželio direktorė Rasa Šiškuvienė (vėliau – kaimo seniūnaitė) saugumo sumetimais turėjusi nakvoti pačiame darželyje.

Briduose generalinis sekretorius apsilankė įvairiais apdovanojimais pasižymėjusio kolūkio „Pirmyn!“ traktorininko Jono Kluso namuose, taip pat anksčiau rodytuose svečiams iš Rytų bloko. Klusų namuose įvyko nedidelis incidentas: R. Gorbačiovai ištrūko sijono saga, tačiau namuose buvusios moterys greitai ją prisiuvo atgal. Kaime M. Gorbačiovas taip pat apžiūrėjo TSRS Aukščiausiosios Tarybos deputato Aloyzo Joco vadovaujamo kolūkio „Pirmyn!“ dirbtuves. A. Joco prisiminimais generalinis sekretorius iš kolūkio darbininkų sulaukė klausimų dėl Lietuvos nepriklausomybės siekių pasekmių, į kuriuos M. Gorbačiovas atsakė, jog išstojimas iš TSRS bus žalingas. Per pietus, kurie vyko medicinos punkto veidrodinėje salėje, M. Gorbačiovas kalbėjo apie prekybos ir ekonomikos laisvių suteikimą Lietuvai.

J. Kluso ir A. Joco prisiminimu generalinio sekretoriaus vizito Briduose, trukusio apie keturias valandas, metu protestuotojų prieš M. Gorbačiovo politiką buvo nedaug. Nuotraukose su plakatais „Leisk eiti savo keliu“ matomų asmenų bridiškiai neatpažino, teigė, jog šie greičiausiai ne vietiniai. Kelis protestuotojus su plakatais pamatęs M. Gorbačiovas pasakęs „Aš jus jau mačiau, todėl nesikalbėsiu. Atvykau į kolūkį“ ir daugiau su jais nebendravo.[5]

Sausio 13 d.[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Sausio 13 d. M. Gorbačiovas susitiko su Pabaltijo karinės apygardos vadais. Susitikime iš Lietuvos TSR vadovybės dalyvavo tik A. Brazauskas, įleisti buvo tik Maskvai pavaldžios naujienų agentūros TASS žurnalistai. A. Brazausko prisiminimu susitikime dalyvavo virš 30 aukšto rango karininkų, kalbėta apie karinį turtą Baltijos valstybėse, kurio bendra vertė tuo metu siekė virš 50 mlrd. rublių. Tą pačią dieną įvyko M. Gorbačiovo susitikimas su Lietuvos komunistų partijos atstovais, kurioje generalinis sekretorius pasakė pusantros valandos kalbą, kurioje pabrėžė reformų bei vienybės būtinybę. Istorikas Aras Lukšas teigia, jog susitikimo pabaigoje M. Gorbačiovas prastai kontroliavo emocijas, kėlė toną, kas skatino susirinkusiųjų nepasitenkinimą, kuris buvo išreiškiamas ūžimu.

Iš šio susitikimo generalinio sekretoriaus kortežas išvyko į oro uostą. Pakeliui R. Gorbačiovos iniciatyva buvo sustota ties Z. Sierakausko ir P. Cvirkos gatvių sankryža pasikalbėti su atsitiktiniais praeiviais. Sustojimas nebuvo planuotas, tad atskiru automobiliu vykusi apsauga užtruko apsisukti ir grįžti prie generalinio sekretoriaus limuzino. A. Brazauskas vėliau prisipažino šio spontaniško susitikimo metu bijojęs dėl M. Gorbačiovo gyvybės, kadangi buvo vėlyvas vakaras, o susirinkusios minios būta didelės. Generalinio sekretoriaus pokalbis su minia nebuvo sėkmingas. Į limuziną grįžęs M. Gorbačiovas A. Brazauskui prisipažino supratęs lietuvių pasiryžimą:

„Dabar aš pamačiau, kad jūs esate pasiryžę, kad jūs žengiat ir toliau žengsit šitą atsiskyrimo nuo Sovietų Sąjungos žingsnį. Politiškai jūs jau atsiskyrę.“

Tą patį vakarą interviu „Panoramai“ A. Brazauskas pareiškė, jog TSRS generalinis sekretorius neblogai nusiteikęs Lietuvos atžvilgiu.[3]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Commons-logo.svg

Vikiteka

  1. 1,0 1,1 1,2 1,3 Juras Jankevičius. "Trys dienos su M.Gorbačiovu (1990 m. sausio vizito Lietuvoje detalės)", 2010-01-09. Nuoroda tikrinta 2017-11-03.
  2. M.Gorbačiovas Lietuvoje: prieš 25 metus sovietų lyderis buvo bejėgis prieš laisvės troškimą
  3. 3,0 3,1 3,2 3,3 3,4 Aras Lukšas. "Žlugusi M.Gorbačiovo misija", lzinios.lt, 2010-01-15. Nuoroda tikrinta 2017-10-31.
  4. Algirdas Stanelis. "Michailas Gorbačiovas Lietuvoje ir Šiauliuose", 1990-01-13. Nuoroda tikrinta 2017-11-03.
  5. Vytenė Stašaitytė, Monika Griebeler. "Ko M.Gorbačiovas Lietuvos pavyzdiniame sovietmečio kaime ieškojo", delfi.lt, 2013-03-10. Nuoroda tikrinta 2017-11-02.