Merkelis Petkevičius

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Titulinis M. Petkevičiaus katekizmo puslapis (1598)

Merkelis Petkevičius (lenk. Melchior Pietkiewicz; maždaug 1550–1608) – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos reformatų kalvinistų veikėjas. 1598 m. parašė pirmąją protestantų knygą Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštijoje. Ši knyga, dvikalbis lietuviškas ir lenkiškas katekizmas, buvo išleista kaip atsakas į katalikiškąjį M. Daukšos katekizmą.[1] Vis dėlto dėl sunkios, nenatūralios, skolinių perpildytos kalbos M. Petkevičiaus katekizmas nusileidžia M. Daukšos veikalui.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Apie 1550 m. M. Petkevičius gimė turtingoje Lietuvos didikų šeimoje. 1528 m. LDK gyventojų surašymo duomenimis, jo senelis Grigas Petkevičius karo atveju kariuomenėn būtų turėjęs išsiųsti keturis vyrus.[2] M. Petkevičiaus tėvas Jonas netoli Maišiagalos ir Salako turėjo dvarų.[2] Paauglystėje tapęs našlaičiu, buvo auginamas dėdės Motiejaus, Lietuvos pataurininkio, turėjusio dvarą Panevėžiuke.[3] Ištyręs M. Petkevičiaus kalbą, kalbininkas Z. Zinkevcičius daro išvadą, kad M. Petkevičius augo šioje vietovėje.[4]

M. Petkevičius mokėjo keletą kalbų (lietuvių, lotynų, lenkų, rusėnų) ir ėjo įvairias pareigas: mokesčių rinkėjo (1580), Vilniaus teismo raštininko (1581–1608), Raseinių seniūno (iki 1586–1599),[2] Vyriausiojo Lietuvos Tribunolo sekretoriaus, kai gyveno Vilniuje.[1] M. Petkevičiui priklausė namas Vilniuje, taip pat keletas dvarų Maišiagalos, Giedraičių ir Salako apylinkėse.[1] Jis parėmė protestantų bažnyčios statybą Glitiškėse.[2] Buvo vedęs du kartus. 1596 m. jo trys sūnūs iš pirmosios santuokos tapo protestantiškojo Karaliaučiaus universiteto studentais. M. Petkevičiaus antroji žmona buvo našlė Darata Jokūbaitė Giedraitytė, vyskupo Merkelio Giedraičio pusseserė.[3]

1598 M. Petkevičius Vilniuje įsteigė nuosavą leidyklą tam, kad galėtų spausdinti protestantiškas knygas.[1] Pirmiausia jis išleido lenkišką Gžegožo Žarnoveciečio (Grzegorz z Żarnowca) knygą apie apaštalo Pauliaus mokymus (šios knygos kopija saugoma Nacionalinėje Lenkijos bibliotekoje),[5] o tada išspausdino dvikalbį lietuvių–lenkų katekizmą.[3] M. Petkevičius mirė 1608 m. pradžioje, kai posėdžiavo Vyriausiasis Lietuvos Tribunolas.

Katekizmas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Katekizmo pavadinimas rašomas lenkų kalba („Polski z litewskim katechism“, t. y. „Katekizmas lenkų ir lietuvių kalbomis“) ir yra trumpinys lenkiško katekizmo, kurį parašė ir 1595 m. Vilniuje išleido tikriausiai Stanislavas Sudrovskis (Stanisław Sudrowski) (pastarojo katekizmo titulinis puslapis neišlikęs, todėl sunku nustatyti autorių ir leidimo metus).[6] Savo ruožtu S. Sudrovskio katekizmas grįstas lenkišku katekizmu, kurio leidybą parėmė Mikalojus Radvila Juodasis ir 1563 m. išleido Nesvyžiuje.[7] Petkevičiaus katekizmas buvo išplėstas ir 1653 m. išleistas kaip Kniga Nobaznistes (1653).[2]

M. Petkevičiaus katekizmas kairėje pusėje spausdinamas lenkiškai, o dešinėje – lietuviškai. Toks formatas, matyt, turėjo padėti dvasininkams, kurie neretai būdavo lenkai, pramokti lietuvių kalbos. Į tekstą įtrauktas 8 eilučių vaikus raginantis mokytis eilėraštis. Taigi ši knyga buvo skirta abiem auditorijom – tiek dvasininkijai, tiek ir paprastiems žmonėms.[1] Lietuviškas vertimas pasižymi ta pačia vakarų aukštaičių patarme kaip ir M. Daukšos darbas.[3] Vis dėlto dėl gausybės skolinių, nelietuviškų konstrukcijų M. Petkevičiaus kalba sunkiai suprantama, nenatūrali (maždaug ketvirtadalį viso žodyno sudaro skoliniai), todėl šio katekizmo kalbinė vertė ir svarba žymiai mažesnės negu M. Daukšos veikalo.[1]

Ir lenkišką, ir lietuvišką dalis sudaro po 252 puslapius.[1] Lenkiškojoje pratarmėje pabrėžiama svarba leisti katekizmus vietinėmis kalbomis, kad būtų pasiekti tikintieji, tačiau, kitaip negu M. Daukšos veikate, neskatinama nuo lenkų kalbos grįžti prie lietuvių. Greta katekizmo pagrindų, į knygą įtraukta maldų, 93 giesmės, 40 psalmių (viena psalmė versta du kartus)[6] ir agenda.[1] 5 giesmės paimtos iš Martyno Mažvydo katekizmo (1547).[2] 27 psalmės perkeltos iš 1563 m. Nesvyžiaus katekizmo; 2 iš jų į lenkų kalbą verstos Mikolajaus Rejaus (Mikołaj Rej).[6] Likusios 6 psalmės verstos Jano Kochanovskio (Jan Kochanowski). Lietuviškame psalmių vertime stengiamasi išlaikyti tą patį skiemenų skaičių, kad jas būtų galima giedoti pagal tą pačią melodiją.[6]

Katekizmą rado ir 1891 m. darbe Archiv für slavische Philologie publikavo Aleksanderis Briukneris.[1] 1939 m. fotokopinį leidimą paruošė ir išleido J. Balčikonis. Ši kopija buvo laikoma Gdansko bibliotekoje, bet per II pasaulinį karą dingo. Po karo Gotoje buvo rasta nauja kopija, ir šiuo metu ji saugoma Gotos mokslinėje bibliotekoje.[1] 1970 m. kalbininkas J. Kruopas publikavo visų M. Petkevičiaus katekizme randamų žodžių žodyną.[8]

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,00 1,01 1,02 1,03 1,04 1,05 1,06 1,07 1,08 1,09 Žemaitaitis, Algirdas (22 November 2008). "Merkelis Petkevičius – lietuviškos reformatų raštijos pradininkas". Voruta (in Lithuanian). 22 (664): 3. ISSN 2029-3534
  2. 2,0 2,1 2,2 2,3 2,4 2,5 Biržiška, Vaclovas (1990) [1960]. "Merkelis Petkevičius". Aleksandrynas: senųjų lietuvių rašytojų, rašiusių prieš 1865 m., biografijos, bibliografijos ir biobibliografijos (in Lithuanian). I. Vilnius: Sietynas. pp. 187–189. OCLC 28707188
  3. 3,0 3,1 3,2 3,3 Radvilienė, Violeta (2010-04-12). "Merkeliui Petkevičiui – 460" (in Lithuanian). Wroblewski Library of the Lithuanian Academy of Sciences. Nuoroda tikrinta 2016-01-02.
  4. Zinkevičius, Zigmas (1999). "Dėl Mikalojaus Daukšos rašomosios kalbos kilmės". Baltistica (in Lithuanian). 2 (34): 245. ISSN 0132-6503
  5. "Catalogues". National Library of Poland. Nuoroda tikrinta 2016-01-02
  6. 6,0 6,1 6,2 6,3 Pociūtė-Abukevičienė, Dainora (2005). "Psalmės Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės giesmynuose. XVI a.: nuo Nesvyžiaus katekizmo iki lietuviškųjų Merkelio Petkevičiaus vertimų" (PDF). Literatūra (in Lithuanian). 1 (47): 39–41. ISSN 0258-0802
  7. Trilupaitienė, Jūratė (November 1999). "Lithuanian church music of the 16th and 17th century: The influence of religious movements on its development" (PDF). Musikgeschichte in Mittel- und Osteuropa. 5: 191.
  8. Kruopas, Jonas (1970). "1598 m. Merkelio Petkevičiaus katekizmo leksika". Lietuvių kalbotyros klausimai (in Lithuanian) (XII): 83–154. ISSN 0130-0172