Skiemuo

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Skiemuo – trumpiausias garsinės kalbos vienetas, vienu kartu ištariama garsinė žodžio dalis, kurios pagrindą sudaro balsis arba dvibalsis (grynasis dvibalsis, mišrusis dvibalsis). Skiemuo susideda iš vieno arba kelių garsų.

Kiek žodyje yra balsių ir dvibalsių arba mišriųjų dvibalsių, tiek jame yra skiemenų. Priebalsiai patys vieni negali sudaryti skiemens. Jie į skiemenį įeina tik šliedamiesi prie balsio: a - kis, na - mas, duo - na, lau - kas, kal - nas.

Lietuvių kalbos skiemens centrą (pagrindą) sudaro balsiai ir dvibalsiai.

Skirstymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Skiemenų skirstymas pagal skiemens pagrindą sudarančius garsus[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Ilgieji skiemenys – pagrindą sudaro ilgieji balsiai, dvibalsiai ar mišrieji dvibalsiai (ą - žuo - las, so - das, snie - gas, kal - nas, Vil - nius)
  • Trumpieji skiemenys – pagrindą sudaro trumpieji balsiai (aš, tu, ge - ri, ta - da)

Skiemenų skirstymas pagal kirčiavimą[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Kirčiuoti skiemenys
  • Nekirčiuoti skiemenys
    Pvz., žodyje traukinys kirčiuotas yra žodžio galo skiemuo, o kiti skiemenys nekirčiuoti (trau-ki-nys).

Skiemenų skirstymas pagal skiemens gale esančio garso kokybę[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Atvirieji skiemenys – baigiasi balsiu arba dvibalsiu
  • Uždarieji skiemenys – baigiasi priebalsiu

Žodžių skirstymas pagal skiemenų skaičių[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Vienskiemeniai žodžiai (po, jis, ten)
  • Dviskiemeniai žodžiai (ne - šė, ve - dė, bro - lis, kė - dė)
  • Daugiaskiemeniai žodžiaižodžiai sudaryti iš trijų, keturių, penkių ar daugiau skiemenų (pa - sa - kė, pa - si - siū - lė, ap - si - džiaug - da - vo, pa - si - va - ži - nė - da - mas).