Skiemuo

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką

Skiemuo – trumpiausias garsinės kalbos vienetas, vienu kartu ištariama garsinė žodžio dalis, kurios pagrindą sudaro balsis, dvigarsis (dvibalsis, mišrusis dvigarsis). Skiemuo susideda iš vieno arba kelių garsų.

Kiek žodyje yra balsių ir dvibalsių arba mišriųjų dvigarsių, tiek jame yra skiemenų. Priebalsiai patys vieni negali sudaryti skiemens. Jie į skiemenį įeina tik prisišliedami prie balsio: a - kis, na - mas, duo - na, lau - kas, kal - nas.

Lietuvių kalbos skiemens centrą (pagrindą) sudaro balsiai, dvibalsiai ir dvigarsiai.

Skirstymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Skiemenų skirstymas pagal skiemens pagrindą sudarančius garsus[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Ilgieji skiemenys – pagrindą sudaro ilgieji balsiai, dvibalsiai ar mišrieji dvigarsiai (ą - žuo - las, so - das, snie - gas, kal - nas, Vil - nius)
  • Trumpieji skiemenys – pagrindą sudaro trumpieji balsiai (aš, tu, ge - ri, ta - da)

Skiemenų skirstymas pagal kirčiavimą[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Kirčiuoti skiemenys
  • Nekirčiuoti skiemenys
    Pvz., žodyje traukinys kirčiuotas yra žodžio galo skiemuo, o kiti skiemenys nekirčiuoti (trau-ki-nys).

Skiemenų skirstymas pagal skiemens gale esančio garso kokybę[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Atvirieji skiemenys – baigiasi balsiu arba dvibalsiu
  • Uždarieji skiemenys – baigiasi priebalsiu

Žodžių skirstymas pagal skiemenų skaičių[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Vienskiemeniai žodžiai (po, jis, ten)
  • Dviskiemeniai žodžiai (ne - šė, ve - dė, bro - lis, kė - dė)
  • Daugiaskiemeniai žodžiaižodžiai sudaryti iš trijų, keturių, penkių ar daugiau skiemenų (pa - sa - kė, pa - si - siū - lė, ap - si - džiaug - da - vo, pa - si - va - ži - nė - da - mas).