Psalmė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Psalmė (hebr.תהילים‏‎ vert. garbinimas) – religinė hebrajų giesmė, poezijos žanras. Psalmių poetika ir metrika pagrįsta sintaksiniais paralelizmais; atlikimo būdas – rečitatyvinis giedojimas.

Didžioji dalis psalmių užrašyta Psalmyne, vienoje iš Biblijos dalių. Psalmyną sudaro 150 psalmių, iš kurių 73 tradiciškai priskiriamos Izraelio karaliui Dovydui. Biblijoje yra įvairaus turinio psalmių – Dievo šlovės, padėkos, skundo, atgailos, meldimo, gedulo, pranašysčių.

Nemažai psalmių buvo giedamos per pamaldas šventykloje, kitos – Izraelio tautos tremties laikais. Dalis psalmių išreiškia Izraelio tautos tikėjimą, kitos – labai individualios ir asmeniškos.[1]

Psalmių vertimai į įvairias kalbas pradėjo plisti Reformacijos laikotarpiu. Šios religinės giesmės naudojamos katalikų ir protestantų (liuteronų, evangelikų reformatų) liturgijoje.

Pirmieji pilni psalmių vertimai į lietuvių kalbą bei parafrazės, pritaikytos liuteronų liturgijai, paskelbti Martyno Mažvydo leidiniuose (Katekizme, 1547 m., ir Giesmyne, 15661570 m.). Pirmasis visas psalmes į lietuvių kalbą išvertė Jonas Bretkūnas. Jas paskelbė Jonas Rėza 1625 m.

Yra sukurta religinių kūrinių, savo tematika ir stiliumi artimų hebrajų psalmėms. Stilizuotų psalmių yra parašę Jonas Aistis, Antanas Miškinis. Psalmes pažodžiui yra įgarsinęs Artūras Chalikovas.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Biblijos enciklopedija. Alna litera. Vilnius, 1993., 92 psl.