Panevėžiukas

Koordinatės: 55°08′20″š. pl. 23°47′31″r. ilg. / 55.139°š. pl. 23.792°r. ilg. / 55.139; 23.792 (Panevėžiukas)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Panevėžiukas
{{#if:280px
Kaimo reginys
Panevėžiukas
Panevėžiukas
55°08′20″š. pl. 23°47′31″r. ilg. / 55.139°š. pl. 23.792°r. ilg. / 55.139; 23.792 (Panevėžiukas)
Apskritis Kauno apskrities vėliava Kauno apskritis
Savivaldybė Kauno rajono savivaldybės vėliava Kauno rajono savivaldybė
Seniūnija Babtų seniūnija
Gyventojų (2021) 598
Vikiteka Panevėžiukas
Vietovardžio kirčiavimas
(2 kirčiuotė) [1]
Vardininkas: Panevėžiùkas
Kilmininkas: Panevėžiùko
Naudininkas: Panevėžiùkui
Galininkas: Panevėžiùką
Įnagininkas: Panevėžiukù
Vietininkas: Panevėžiukè

Panevėžiukas – kaimas Kauno rajono savivaldybės šiaurėje, 6 km į šiaurę nuo Babtų, dešiniajame Nevėžio krante. Stovi Panevėžiuko Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčia (pastatyta 1747 m., viena iš dviejų trikampio plano bažnyčių šalyje, su šventoriumi yra architektūrinis ansamblis, veikia Panevėžiuko pagrindinė mokykla, medicinos punktas, paštas (LT-54050), biblioteka (nuo 1949 m.), Panevėžiuko dvaras, UAB „Ebonitas“ (vidaus apdailos medžiagų gamyba). Bažnyčios šventoriuje stovi Žalvarinis varpas (nuo 1639 m., taikomosios dekoratyvinės dailės paminklas).

Etimologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Panevėžiukas – vandenvardinis vietovardis, kilęs nuo čia pratekančio Nevėžio upės. Mažybinė forma tikriausiai parinkta siekiant atskirti nuo Panevėžio miesto vardo.

Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Panevėžiuko bažnyčia
Biblioteka, medicinos punktas, autobusų stotelė

Kaimas įsikūręs ties Striūnos žiotimis, netoli už Aluonos žiočių, 2 km nuo magistralės  A1  VilniusKaunasKlaipėda . Į šiaurę nuo Panevėžiuko prasideda Aluonos hidrografinis draustinis, stūkso Vikūnų piliakalnis, vakaruose (Cinkiškiuose) − Žalgirio parkas. Prie kaimo buvo VVIII a. kapinynas (sunaikintas 1928−1929 m.).

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Rašytiniuose šaltiniuose Panevėžiukas minimas nuo XIV a., Panevėžiuko dvaras − nuo 1544 m.

1747 m. pastatyta Panevėžiuko bažnyčia, 1934 m. įsteigta parapija. 18961992 m. kaime veikė plytinė. Sovietmečiu buvo kolūkio centrinė gyvenvietė.[2]

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XIX a. Kauno valsčius Kauno apskritis
1950 m. Babtų valsčius Vilkijos apskritis
19501962 m. Panevėžiuko apylinkė
(1950–1954 ir 1963–1968 m. jos centras)
Vilkijos rajonas
19621986 m. Kauno rajonas
19861995 m. Babtų apylinkė
1995 Babtų seniūnija Kauno rajono savivaldybė

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Demografinė raida tarp 1923 m. ir 2021 m.
1923 m.sur.[3] 1959 m.sur.[4] 1970 m.sur.[5] 1979 m.sur.[6] 1980 m.[7]
92 404 503 562 547
1986 m.[8] 1989 m.sur.[9] 2001 m.sur.[10] 2011 m.sur.[11] 2021 m.sur.[12]
671 680 705 678 598


Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kapinėse pastatytas koplytstulpis (tautodailininkas V. Žilinskas) prie rašytojo K. Puidos kapo (1883–1945). Puidynės kaime išlikęs rašytojo dvarelis. Kletas Julius Koreva – pirmoji 1863 m. sukilimo auka Lietuvoje. Jo šeimai priklausė ir tebepriklauso Panevėžiuko dvaras.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
  2. Panevėžiukas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XVII (On-Peri). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2010
  3. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  4. PanevėžiukasMažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 759 psl.
  5. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
  6. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
  7. PanevėžiukasLietuviškoji tarybinė enciklopedija, VIII t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1981. T.VIII: Moreasas-Pinturikjas, 442 psl.
  8. Kazys Misius ir kt. Panevėžiukas. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. 298
  9. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
  10. Kauno apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2002.
  11. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
  12. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
  • Panevėžiukas. Mūsų Lietuva, T. 2. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1965. – 354 psl.