Mažoji margoji musinukė
| Ficedula parva |
|---|
.jpg) Mažosios margosios musinukės patelė |
 Mažosios margosios musinukės patinas |
| Apsaugos būklė |
 Nekeliantys susirūpinimo (IUCN 3.1), [1] |
| Mokslinė klasifikacija |
| Binomas |
| Ficedula parva Bechstein, 1792 |
| Paplitimas |
 Mažųjų margųjų musinukių natūralus, apytikslis paplitimo arealas Eurazijoje, pagal 2019 m:
|
 Mažųjų musinukių migracijos kelias į žiemavietes į Indijos subkontinentą |
Mažoji margoji musinukė[2] (Ficedula parva) – žvirblinių paukščių (Passeriformes) būrio, musinukinių (Muscicapidae) šeimos paukščių rūšis, į porūšius neišskiriama.[3]
Morfologija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Mažas paukštelis, žymiai mažesnė už naminį žvirblį (Passer domesticus). Lietuvoje tai mažiausia tarp visų gyvenančių musinukinių (Muscicapidae) šeimos rūšių, maždaug pilkosios pečialindos (Phylloscopus collybita) dydžio.[4]
Jos kūno ilgis apie 11-11,5 cm, atstumas tarp išskleistų apiejų sparnų galų 18-21 cm, svoris 8-12 g.[5][6]
Mažosios musinukės gerklė ir pagurklis oranžinės spalvos, krūtinė ir pilvas balti. Viršutinė kūno pusė rusvai pilka. Patelė rudesnė už patiną, gerklė rusva.
Paplitimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Perimvietės Danijoje, šiaurinėje Vokietijoje, Austrijoje bei kitose Vidurio, Rytų Europos šalyse, Kroatijoje, šiaurinėje Graikijoje, Baltijos šalyse, vidurio ir pietinėje Suomijoje bei Švedijos pietryčiuose. Ryčiausia populiacija Vakarų Sibiro pietvakariuose.[6]
Žiemoja Indijos subkontinente (Pakistane, šiaurvakarių, vakarų Indijoje).[6]
Paplitimas ir buveinės Lietuvoje
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Lietuvoje retokos,[7] aptinkamos ir Kuršių nerijoje.[8]
.jpg)
Tai miško gilumos paukštis, vengiantis šviesių miškų bei atvirų vietų. Veisimosi metu aptinkama didesnėse giriose, vidutinio amžiaus ir senuose miškuose. Labiau mėgsta apsistoti mišriuosiuose drėgnuose ir šlapiuose lapuočių su paprastųjų eglių (Picea abies) priemaiša tankiuose miškuose. Jautri intensyviam miško naudojimui.[4]
Perėjimas ir jaunikliai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Lizdą krauna pusiau atvirose senų medžių drevėse,[4] uoksuose. Deda 5-6 žalsvai baltus su rausvomis dėmelėmis kiaušinius. Peri 14-15 dienų. Jaunikliai lizdą palieka po 13 dienų. Išveda vieną vadą.
Mityba
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Minta daugiausiai įvairiais skraidančiais vabzdžiais, rečiau – drugelių vikšrais, vorais.
Balsas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Gieda daugiausiai ryte, o giedodamas patinėlis dažniausiai tupi ant sausos medžio šakos.[4]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ BirdLife International. 2018. „IUCN Red list - Ficedula parva“. Pasaulinė gamtos apsaugos organizacijos rūšių raudonasis sąrašas. Nuoroda tikrinta 2018-08-09.
{{cite web}}: CS1 priežiūra: numeric names: authors list (link) Straipsnis anglų k. - ↑ terminai.vlkk.lt / Mažoji margoji musinukė[neveikianti nuoroda] | VLKK terminų bankas; nuoroda tikrinta: 2024.02.28.
- ↑ worldbirdnames.org / Chats, Old World flycatchers | IOC World Bird List. v14.1
- ↑ 4,0 4,1 4,2 4,3 ornitologija.lt / Mažoji musinukė Ficedula parva
- ↑ birdid.no / Red-breasted Flycatcher (Ficedula parva)
- ↑ 6,0 6,1 6,2 oiseaux-birds.com / Red-breasted Flycatcher | Ficedula parva
- ↑ vle.lt / Musinukės | VLE
- ↑ pauksciai.lt / Mažoji musinukė
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- xeno-canto.org / Red-breasted Flycatcher · Ficedula parva · (Bechstein, 1792) (Mažųjų musinukių čiulbėjimo audio įrašai)
- datazone.birdlife.org / Red-breasted Flycatcher Ficedula parva
- eunis.eea.europa.eu / Red-breasted Flycatcher Ficedula parva (Bechstein, 1794)
- ebird.org / Red-breasted Flycatcher Ficedula parva
- birdsoftheworld.org / Red-breasted Flycatcher Ficedula parva
- youtube.com / Bird sounds – Red-breasted flycatcher (Ficedula parva) (Mažosios musinukės balsas)