Mažoji margoji musinukė

Ficedula parva

Mažosios margosios musinukės patelė

Mažosios margosios musinukės patinas

Mažosios margosios musinukės čiulbėjimas šiauryčių Čekijoje

Apsaugos būklė

Nekeliantys susirūpinimo (IUCN 3.1), ^[1]

Mokslinė klasifikacija

Karalystė:	Gyvūnai ( Animalia)
Tipas:	Chordiniai ( Chordata)
Klasė:	Paukščiai ( Aves)
Būrys:	Žvirbliniai paukščiai ( Passeriformes)
Šeima:	Musinukiniai ( Muscicapidae)
Gentis:	Margosios musinukės ( Ficedula)
Rūšis:	Mažoji margoji musinukė ( Ficedula parva)

Binomas

Ficedula parva
Bechstein, 1792

Paplitimas

Mažųjų margųjų musinukių natūralus, apytikslis paplitimo arealas Eurazijoje, pagal 2019 m:

perimvietės

migracijų regionai

žiemavietės

Mažųjų musinukių migracijos kelias į žiemavietes į Indijos subkontinentą

Mažoji margoji musinukė^[2] (Ficedula parva) – žvirblinių paukščių (Passeriformes) būrio, musinukinių (Muscicapidae) šeimos paukščių rūšis, į porūšius neišskiriama.^[3]

Morfologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Mažas paukštelis, žymiai mažesnė už naminį žvirblį (Passer domesticus). Lietuvoje tai mažiausia tarp visų gyvenančių musinukinių (Muscicapidae) šeimos rūšių, maždaug pilkosios pečialindos (Phylloscopus collybita) dydžio.^[4]

Jos kūno ilgis apie 11-11,5 cm, atstumas tarp išskleistų apiejų sparnų galų 18-21 cm, svoris 8-12 g.^[5]^[6]

Mažosios musinukės gerklė ir pagurklis oranžinės spalvos, krūtinė ir pilvas balti. Viršutinė kūno pusė rusvai pilka. Patelė rudesnė už patiną, gerklė rusva.

Paplitimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Perimvietės Danijoje, šiaurinėje Vokietijoje, Austrijoje bei kitose Vidurio, Rytų Europos šalyse, Kroatijoje, šiaurinėje Graikijoje, Baltijos šalyse, vidurio ir pietinėje Suomijoje bei Švedijos pietryčiuose. Ryčiausia populiacija Vakarų Sibiro pietvakariuose.^[6]

Žiemoja Indijos subkontinente (Pakistane, šiaurvakarių, vakarų Indijoje).^[6]

Paplitimas ir buveinės Lietuvoje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lietuvoje retokos,^[7] aptinkamos ir Kuršių nerijoje.^[8]

Tai miško gilumos paukštis, vengiantis šviesių miškų bei atvirų vietų. Veisimosi metu aptinkama didesnėse giriose, vidutinio amžiaus ir senuose miškuose. Labiau mėgsta apsistoti mišriuosiuose drėgnuose ir šlapiuose lapuočių su paprastųjų eglių (Picea abies) priemaiša tankiuose miškuose. Jautri intensyviam miško naudojimui.^[4]

Perėjimas ir jaunikliai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lizdą krauna pusiau atvirose senų medžių drevėse,^[4] uoksuose. Deda 5-6 žalsvai baltus su rausvomis dėmelėmis kiaušinius. Peri 14-15 dienų. Jaunikliai lizdą palieka po 13 dienų. Išveda vieną vadą.