Maumedis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Maumedžiai)
Peršokti į: navigacija, paiešką
Larix
Europinio maumedžio (Larix decidua) spygliai
Europinio maumedžio (Larix decidua) spygliai
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Augalai
(Wikispecies-logo.svg Plantae)
Skyrius: Pušūnai
(Wikispecies-logo.svg Pinophyta)
Klasė: Pušainiai
(Wikispecies-logo.svg Pinopsida)
Šeima: Pušiniai
(Wikispecies-logo.svg Pinaceae)
Gentis: Maumedis
(Wikispecies-logo.svg Larix)
Binomas
Larix
Miller, 1754
Maumedžių (Larix) genties rūšys
  1. Europinis maumedis (Larix decidua)
  2. Daūrinis maumedis (Larix gmelinii)
  3. Kėninis maumedis (Larix griffithii)
  4. Japoninis maumedis (Larix kaempferi)
  5. Amerikinis maumedis (Larix laricina)
  6. Subalpinis maumedis (Larix lyallii)
  7. Sičuaninis maumedis (Larix mastersiana)
  8. Vakarinis maumedis (Larix occidentalis)
  9. Nepalinis maumedis (Larix potaninii)
  10. Sibirinis maumedis (Larix sibirica)

Maumedis (lot. Larix) – pušinių (Pinaceae) šeimos medžių gentis. Genties pavadinimas iš lotynų k. žodžio laridum – taukai, taip šios genties medžių sakai palyginti su taukais.

Maumedžių paplitimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Paplitę Žemės šiaurės pusrutulio vidutinių platumų klimato ir subarktikos juostose - Centrinės Europos Alpių, Sudetų, Tatrų, Sudetų, vakarų Karpatų kalnuose, Rusijos europinės dalies šiaurės rytuose, Šiaurės Azijoje (Sibiras ir Rusijos Tolimieji Rytai), Tibetas, Mongolija, Kinija, Japonija ir Šiaurės Amerikos žemyno šiaurinėje dalyje.

Nepaliniai maumedžiai rudenį pageltus spygliukams (Kinijos Sičuano provincija)

Maumedžių morfologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tai vidutinio stambumo ar stambūs, netaisyklingo šakojimosi, su retoka laja medžiai. Spygliai minkšti, švelnūs, rudenį nukrinta. Maumedžiai - vienanamiai medžiai. Vyriškieji kankorėžiai geltoni, sukrauti trumpuosiuose ūgliuose, pamate apsupti pumpurų žvynų. Moteriškieji kankorėžiai rausvi arba žalsvi, sukrauti trumpuosiuose ūgliuose, pamate apsupti spyglių. Subrendę kankorėžiai apvalūs, kiaušiniški arba cilindriški. Kankorėžiai prinoksta tų pačių metų rudenį. Sėkloms išsiaižius, kankorėžiai pasilieka ant šakų dar kelerius metus, kol supūva. Sėklų daigumas blogas.

Maumedžiai greitai auga, šviesamėgiai, atsparūs šalnoms ir žiemos šalčiams. Turėdami ilgas ir gilias šaknis, jie atsparūs ir vėjovartai. Taip pat atsparesni nei kiti spygliuočiai dūmams bei dujoms, kadangi kasmet meta spyglius. Dauginami sėklomis. Geriausiai auga derlinguose, pakankamai drėgnuose, bet pralaidžiuose dirvožemiuose. Palyginus ilgaamžiai, kai kurių rūšių (europiniai ir vakariniai maumedžiai) pavieniai medžiai išgyvena beveik iki 1000 metų. Gentyje aukščiausi ir masyviausi yra vakariniai maumedžiai (aukščiausias 58,5 m, masyviausias 78 m³ tūrio).

Maumedžiai Lietuvoje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lietuvoje plačiau paplitęs europinio maumedžio lenkinis varietetas (Larix decidua var. polonica), bet dėl jo statuso iki šiol nėra vieningos nuomonės, ar tai laikytina vietine ar introdukuota rūšimi. Kita kiek plačiau introdukuota svetimkraštė rūšis Lietuvoje yra sibirinis maumedis.

Saugomi Lietuvoje maumedžiai (2017 m. duom.): [1]

  1. Aukštadvario dvaro parko maumedžiai (Trakų raj.)
  2. Dabulevičių maumedis (Vilkaviškio raj.)
  3. Dauguviečių maumedis (Biržų raj.)
  4. Degsnės miško maumedis (Prienų raj.)
  5. Gruževskių dvaro maumedžiai (Šiaulių raj.)
  6. Januliškio maumedžiai (Švenčionių raj.)
  7. Nemunėlio Radviliškio maumedis (Biržų raj.)
  8. Panūdžių maumedis (Kelmės raj.)
  9. Riškaičių maumedis (Šiaulių raj.)
  10. Stirniškių kurilinis maumedis (Kupiškio raj.)
  11. Žiglos maumedis (Kauno raj.)

Rūšys, porūšiai ar hibridinės formos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tarpusavyje maumedžiai lengvai kryžminasi, o augdami skirtingose gamtinėse sąlygose sudaro daug ekologinių ir hibridinių formų. Tad skirtingai nuo autorių, gentyje priskaičiuojama 10–15 rūšių, kurios dėl anksčiau išvardintų aplinkybių per ilgą laiką keičiasi. Žemiau nurodytos 10 maumedžių rūšių ir šalia jų išskiriami varietetai ar porūšiai, bei 4 hibridinės formos.

Eurazijos žemyno maumedžiai (7 rūšys):

Šiaurės Amerikos žemyno maumedžiai (3 rūšys):

Hibridinės formos:

  1. Larix × czekanowskii Szafer ; Sibirinio ir daūrinio maumedžio hibridas.
  2. Larix × lubarskii Sukaczev ;
  3. Larix × maritima Sukaczev ;
  4. Plačiažvynis maumedis Larix x marschlinsii Coaz sin. Larix x eurolepis A.Henry ; Europinio ir japoninio maumedžių hibridas išvestas XIX a. pab. Škotijoje. Joje dabar plačiai išplatintas, kurioje sodinamas miškų plantacijose. Labiau atsparus ligoms, nei europinis bei japoninis maumedžiai. Greitai auga, didžiausias aukštis 32 m, laja iki 8 m skersmens. Žievė raudonai ruda, subrendusių sueižėjusi. Spygliukai iki 4 cm ilgio. Kankorėžėliai didesni nei japoninio maumedžio.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Commons-logo.svg

Vikiteka

Dendrologija
Botanika · Augalija · Flora · Augalai · Sumedėjęs augalas · Liana · Puskrūmis · Krūmokšnis · Krūmas · Krūmedis · Medis · Vaismedis

Iliustruotas Lietuvos augalų genčių vardynas · Lietuvos vietinės medžių ir krūmų rūšys · Lietuvos išskirtiniai medžiai · Lietuvos svetimžemė dendroflora · Pasaulio išskirtiniai medžiai

Miškas · Miško skliautas · Lietuvos miškai · Pasaulio miškai (šalys pagal miškų plotą) · Miškų nykimas (neteisėtas miško kirtimas)

Miškininkystė (ekologinė miškininkystė) · Miško atkūrimas · Įveisimas · Miškų ūkis · Miškų urėdija · Girininkija · Eiguva · Lietuvos miškų institutas