Lietuvos sienos

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Lietuvos valstybės sienų kaita nuo XIII a.

Besiformuojant Lietuvos valstybei, lietuvių gyvenamosios teritorijos driekėsi tarp Neries ir Nemuno upių. XIII a. susiformavus valstybei, teritoriją sudarė lietuvių ir gretimų genčių gyvenamosios sritys.

XV a. pradžioje Lietuvos valstybė užėmė didžiausią teritoriją – valstybę sudarė Žemaitija, tikroji Lietuva, o didžiausią teritorijos dalį sudarė rusėnų kunigaikštystės.

1422 m. rugsėjo 27 d. pasirašius Melno taiką, nustatyta vakarinė LDK sieną, išlikusi nepakitusi daugiau nei 500 metų. Pagal šią sutartį Klaipėdos kraštas iki 1923 m. priklausė vokiečių valstybėms.

Rusijos imperijoje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Po Abiejų Tautų Respublikos padalijimų visą LDK teritoriją pasidalino galingosios imperijos – Užnemunė atiteko Prūsijos karalystei, o likusi dalis – Rusijos imperijai. Iki 1796 m. didžioji dalis dabartinės Lietuvos teritorijos priklausė Vilniaus gubernijai, kuri 1796 m. sujungta su Slanimo gubernija, sudarant Lietuvos guberniją. 1801 m. Lietuvos gubernija padalinta į Lietuvos Vilniaus ir Lietuvos Gardino gubernijas.

Užnemunė nuo 1807 m. priklausė Napoleono sudarytai Varšuvos kunigaikštystei, o nuo 1815 m. buvo Rusijos imperijos Lenkijos karalystės Augustavo vaivadijoje (nuo 1837 m. – Augustavo gubernijoje).

1819 m. Palangos valsčius atiteko Kuršo gubernijai. 1843 m. nuo Vilniaus gubernijos atskirta Kauno gubernija, nuo 1867 m. Užnemunė priklausė Suvalkų gubernijai. 1867–1915 m. gubernijų ribos nekito.

Lietuvos-Lenkijos demarkacijos linijos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinis straipsnis – Lietuvos-Lenkijos demarkacinė linija.

Nuo 1918 m.[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lietuvos sienų moderniaisiais laikais (nuo 1918 m.) kaita:

  • 1920 m. – po Želigovskio invazijos Vilniaus kraštas okupuotas Lenkijos. Lietuva Vilniaus krašto okupacijos nepripažino.
  • 1921 m. – Lietuvos-Latvijos teritorijų mainai, Lietuvai perduota Palanga, Latvijai – Aknysta ir abi šalys atsisakė pretenzijų į kitus viena kitos plotus.
  • 1923 m. – po Lietuvos remto perversmo Klaipėdos kraštas prijungtas prie Lietuvos autonomijos teisėmis.
  • 1938 m. – po Lenkijos ultimatumo Lietuva atnaujina su ja diplomatinius santykius, taip pripažindama Lenkijai Vilniaus kraštą.
  • 1939 m. – po Vokietijos ultimatumo Klaipėdos kraštas perduotas Vokietijai.
  • 1939 m. – pagal sutartį su Rusija mainais už karinių įgulų įvedimą į Lietuvą, Lietuvai atiduotas penktadalis Vilniaus krašto.
  • 1940 m. birželis – Lietuvą okupavo SSRS, įsteigta Lietuvos SSR, buvusios Lietuvos teritorijoje ir dar prijungta šiek tiek žemių iš Vilniaus krašto (Švenčionys, Druskininkai). Lapkričio 6 d. SSRS AT prezidiumo įsaku nustatyta Lietuvos ir Baltarusijos siena. Lietuvai atiteko lietuviškos Adutiškio, Daugėliškio, Dieveniškių, Druskininkų, Marcinkonių, Mielagėnų, Ratnyčios, Rudnios, Švenčionių, Tverečiaus apylinkės – viso 2647 km² (82.000 gyventojų).
  • 1941 m. – Lietuvą užėmė Vokietija, atskyrė Druskininkus, prijungė daugiau Vilniaus krašto (Lentupis, Ašmena, Svyriai).
  • 1944–1945 m. – Lietuvą vėl okupavo SSRS, atkurta Lietuvos SSR. Vokietijos priskirtos duotos žemės (Lentupis, Ašmena, Svyriai), jos atiduotos Baltarusijos SSR. Vėl prijungti Druskininkai, taip pat – Klaipėdos kraštas.
  • 1990 m. – atkurtas Lietuvos valstybingumas.
  • 2004 m. – teritorijų mainai su Rusija, Lietuva perėmė vakarinę Vištyčio kaimo dalį, o Rusijai atitko toks pats plotas kituose sienos ruožuose. Su Rusija pasirašyta dvišalė valstybės sienos sutartis.

Lietuvos valstybės sienų ilgiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Bendra Lietuvos Respublikos valstybės siena yra 1763,05 km ilgio. Iš jų sausuma ir pasienio vandenimis - 1643,41 km, teritorine jūra - 119,64 km. Lietuvos valstybės sienos ilgis su kaimyninėmis valstybėmis:

  • su Latvija: sausuma – 588,09 km, jūra – 22,22 km;
  • su Baltarusija: 678,82 km;
  • su Lenkija: 104,3 km;
  • su Rusijos Federacija: sausuma – 253,7 km, Kuršių mariose – 18,5 km, jūra – 22,22 km.[1]

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Lietuvos valstybės sienos apsauga 1918-1940 m.: žmonės ir įvykiai (sud. Algis Balaišis). - V.: Valstybės sienos apsaugos tarnyba, 2006. - ISBN 9955-9875-0-2
  • Lietuvos valstybės sienos apsaugos karininkai 1918-1940 m. (sud. Algis Balaišis). - V.: Valstybės sienos apsaugos tarnyba, 2007. - 364 p.: iliustr. - ISBN 978-9955-9875-1-2
  • Tomas Čelkis. Nuo teritorinio ruožo prie linijos: sienų sampratos pokyčiai Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje XIV-XVI amžiuje // Lietuvos istorijos studijos, 2008, t. 22. - 58-73 psl.

Tomas Čelkis. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sienų sutartys ir delimitacijos procedūra XIV-XVI amžiuje // Lietuvos istorijos studijos. 2010, t. 25, 25-47 psl.

  • Lietuvos sienos: tūkstantmečio istorija (sud. Zenonas Kumetaitis, Česlovas Laurinavičius, Zita Medišauskienė, Ramunė Šmigelskytė-Stukienė). - V.: „Baltų lankų“ leidyba, 2009. - 177 p.: iliustr. - ISBN 978-9955-23-318-3

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. http://www.pasienis.lt/index.php?685443650 Lietuvos valstybės sienos apsaugos tarnyba. Lietuvos Respublikos valstybės siena