Ratnyčia

Koordinatės: 54°00′07″š. pl. 24°00′58″r. ilg. / 54.002°š. pl. 24.016°r. ilg. / 54.002; 24.016 (Ratnyčia)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ratnyčia
Vietovė prijungta prie miesto 1991 m.
{{#if:270px
Ratnyčios bažnytkaimio vaizdas šalia bažnyčios
Ratnyčia
Ratnyčia
54°00′07″š. pl. 24°00′58″r. ilg. / 54.002°š. pl. 24.016°r. ilg. / 54.002; 24.016 (Ratnyčia)
Apskritis Alytaus apskrities vėliava Alytaus apskritis
Savivaldybė Druskininkų savivaldybės vėliava Druskininkų savivaldybė
Vikiteka Ratnyčia
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė) [1]
Vardininkas: Rãtnyčia
Istoriniai pavadinimai lenk. Rotnica[2]

Ratnyčia – Druskininkų miestui priklausanti gyvenvietė, esanti į pietryčius nuo miesto centro.[3] Pro ją teka Ratnyčėlės upelis, Druskininkuose įtekantis į Nemuną. Yra Ratnyčios Šv. apaštalo Baltramiejaus bažnyčia, dvejos kapinės (Ratnyčios ir žydų). Miestui nepriklausanti rytinė Ratnyčios dalis yra Ratnyčios kaimas.

Ratnyčios bažnyčia

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Ratnyčios kapinės (Napoleono Ordos pav., XIX a. antra pusė)

Įsikūrė XVII a. prie kelio iš Gardino į Kauną ir Vilnių.

XIX a. Ratnyčios miestelis pateko į Trakų apskrities Merkinės valsčių, Neravų apylinkę. 1866 m. buvo 44 namai, 217 gyventojų (171 žydas, 46 katalikai).[4]

1919 m. birželio 18 d. nustatyta pirmoji Lietuvos-Lenkijos demarkacinė linija ėjo per Ratnyčią. Nuo 1921 m. iki 1925 m. liepos 1 d. kaimas priklausė Pariečės valsčiui.

Pagal lenkų valdžios 1921 m. atliktą surašymą kaime gyveno 150 žmonių, iš kurių visi buvo užrašyti lenkais, o iš jų 126 buvo katalikai ir 24 judėjai.[5]

19251950 m. priklausė Marcinkonių valsčiui.

Pokario metais apylinkėse veikė Dainavos apygardos, Kazimieraičio partizanų rinktinės partizanai. Vėliau Ratnyčia priklausė Varėnos rajonui, buvo Ratnyčios apylinkės centras.

1991 m. gruodžio 31 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 617 Ratnyčia (išskyrus jos rytinį pakraštį) perduota Druskininkų miestui.

Kultūros paveldas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Demografinė raida tarp 1866 m. ir 1979 m.
1866 m. 1905 m.[6] 1921 m.[7] 1959 m.sur.[8] 1970 m.sur.[8] 1979 m.sur.[9]
217 81 150 242 563 544


Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Lietuvos vietovardžiai (VLKK)
  2. Lenkų okupuoto Vilniaus krašto žemėlapis tarpukaryje 1927 m.
  3. „Žemėlapis koordinatėmis 54.00 ir 24.02“ (Map). Baltic Maps. „Jāņa sēta“ Ltd. Nuoroda tikrinta 2021-10-11.
  4. Rotnica. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. IX (Poźajście — Ruksze). Warszawa, 1888, 812 psl. (lenk.)
  5. 1921 m. Lenkijos gyventojų surašymo duomenys (lenk.)
  6. Гошкевич И. И. Виленская губернія: Полный списокъ населенныхъ мѣстъ со статистическими данными о каждомъ поселеніи, составленный по оффиціальнымъ свѣдѣниямъ. – Вильна, 1905.
  7. Skorowidz miejscowości Rzeczypospolitej Polskiej: opracowany na podstawie wyników pierwszego powszechnego spisu ludności z dn. 30 września 1921 r. i innych źródeł urzędowych, tomy I–VII. – Warszawa, 1923.
  8. 8,0 8,1 Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
  9. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]