Lietuvos draustiniai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Lietuvos draustiniai.

Draustinių režimą nustato Saugomų teritorijų įstatymas, priimtas 1993 m., Draustinių nuostatai, Draustinių apsaugos reglamentai, tvarkymo planai ir projektai.[1]

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lietuvoje iki Antrojo pasaulinio karo buvo du draustiniai, kuriuose buvo saugomi žinduoliai ir paukščiai: Žuvinto ežeras (1000 ha) ir Kamšos miškas prie Kauno (120 ha).

1945 m. įsteigti paukščių, (dab. Metelių regioninis parkas), gamtos (Punios šilo) ir elnių bei šernų (Žagarės) ir kai kurie kiti draustiniai. Jie panaikinti 1949 m.

Medžioklės ūkiui atkurti 1951 m. įkurtas 151 medžioklės draustinis. Jie gyvavo 10 metų. 1960 m. įsteigtas 91 įvairaus profilio draustinis. 2002 m. Lietuvoje jau buvo 265 valstybiniai draustiniai, kurių bendras plotas 157 272 ha, 2007 m. buvo 260 (161.105 ha) [2].

Valstybiniai ir savivaldybių įsteigti draustiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2011 m. balandžio 1 d. Lietuvoje buvo 271 valstybinis draustinis:[3]

  • 10 Geologinių draustinių
  • 38 Geomorfologiniai draustiniai
  • 34 Hidrografiniai draustiniai
  • 11 Pedologinių draustinių
  • 30 Botaninių draustinių
  • 29 Zoologiniai draustiniai: 10 Ornitologinių, 9 Ichtiologiniai, 3 Herpetologiniai, 6 Entomologiniai, 1 Teriologinis
  • 21 Botaninis zoologinis draustinis
  • 51 Telmologinis draustinis
  • 1 Talasologinis draustinis
  • 46 Kraštovaizdžio draustiniai

bei 111 savivaldybių įsteigtų draustinių:

  • 4 Geomorfologiniai draustiniai
  • 3 Hidrografiniai draustiniai
  • 33 Botaniniai draustiniai
  • 26 Zoologiniai draustiniai: 12 Ornitologinių, 1 Herpetologinis, 1 Entomologinis, 12 Teriologinių
  • 23 Botaniniai zoologiniai draustiniai
  • 2 Telmologiniai draustiniai
  • 20 Kraštovaizdžio draustinių

Geologiniai draustiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Geomorfologiniai draustiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Hidrografiniai draustiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pedologiniai draustiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Botaniniai draustiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Ornitologiniai draustiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Ichtiologiniai draustiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Herpetologiniai draustiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Entomologiniai draustiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Teriologiniai draustiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Botaniniai-zoologiniai draustiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Telmologiniai draustiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kraštovaizdžio draustiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Selemonas Paltanavičius ir kt. Lietuvos draustiniai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004, 132 psl.
  2. Draustiniai. Enciklopedija „Lietuva“, I t. // Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008, 136–139 psl.
  3. Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba [1] Archyvuota kopija 2019-10-20 iš Wayback Machine projekto.