Punios šilas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Koordinatės: 54°31′ š. pl. 24°3′ r. ilg. / 54.517°š. pl. 24.050°r. ilg. / 54.517; 24.050

Skulptūra prie įėjimo į Punios šilą

Punios šilas yra pietų Lietuvoje, Alytaus rajone, kairiajame Nemuno krante. Šile yra muziejus, gausu gamtos paminklų: du Punios ąžuolai, Punios storasis ąžuolas ir Aukštoji eglė, Punios šilo pušis (43 m) ir kt. Plotas – 27 km², miškais apaugę 93,4 proc. teritorijos. Šilas yra didžiųjų praeities girių, besitęsusių abipus Nemuno, liekana. Miške vyrauja pušys ir eglės. Botaninis zoologinis draustinis.

Šile auga viena aukščiausių Lietuvos pušų, jos skersmuo yra 63 cm, aukštis – 42 metrai. 1971 m. pušis paskelbta gamtos paminklu.

Punios šilo storasis ąžuolas – vienas stambesnių šilo ąžuolų, 1971 m. paskelbtas gamtos paminklu.

Punios šilą juosia Nemuno kilpa. Šilas didelis, daug kelių, bet jie visi jungiasi. Visame miške įrengtos poilsiavietės, pavėsinės, daug išdrožinėtų žvėrelių statulų. Miško pakraštyje įsikūręs Žaltės slėnis, kuriame išdrožtos aukštos vaidilutės, viduryje didelis akmuo simbolizuojantis aukurą.

Miškas yra sužymėtas regionais, juos galima rasti prie įvažiavimo į šilą, tačiau miškas yra rakinamas tam tikru laiku, todėl į jį patekti įmanoma ne visada. Vienas iš regionų yra saugomas, čia palikta vieta yra nepaliesta žmogaus rankų, galima pamatyti, kaip atrodo nevalytas miškas.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]