Ruškio kraštovaizdžio draustinis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Ruškio kraštovaizdžio draustinis
kraštovaizdžio draustinis
Ruškio ežeras
Ruškio ežeras
Vieta: Tverų seniūnija, Rietavo savivaldybė, Lietuvos vėliava Lietuva
Žemėlapis rodantis Ruškio kraštovaizdžio draustinis vietą.
Ruškio kraštovaizdžio draustinis
Koordinatės: 55°45′11″ š. pl. 22°11′40″ r. ilg. / 55.75306°š. pl. 22.19444°r. ilg. / 55.75306; 22.19444Koordinatės: 55°45′11″ š. pl. 22°11′40″ r. ilg. / 55.75306°š. pl. 22.19444°r. ilg. / 55.75306; 22.19444
Plotas: 3,95 km²
Įkurtas: 1974 m.
Valdymas: LSTT
Commons-logo.svg Vikiteka: Ruškio kraštovaizdžio draustinisVikiteka
Lieptas Lopaičių šventvietėje per Aitralės upelį, kurio pradžia Devynių versmių šaltinyje

Ruškio kraštovaizdžio draustinis – saugoma teritorija Rietavo savivaldybėje, Tverų seniūnijoje, 3 km į šiaurės rytus nuo Tverų, tuoj į rytus nuo Lopaičių. Plotas 395 ha.

Saugomas Vakarų Žemaičių aukštumai būdingas pakraštinių moreninių darinių kraštovaizdis. Jį sudaro ant aukštų kalvų augantys eglynai bei giliose daubose slypintys Ruškio, Spiralės (Ruškelio), Varleisčio ežerėliai bei pelkės. Ruškio ežeras bei visas draustinis vadinamas karaliaus Mindaugo karvedžio vardu. Spėjama, kad pats Mindaugas 1251 metais mūšyje su žemaičiais prie Tverų buvo sužeistas.[1]

Į šiaurės vakarus nuo Ruškio ežero yra pati aukščiausia vieta Rietavo savivaldybėje – 210,6 m virš jūros lygio.

Ruškio kraštovaizdžio draustinio pietinę dalį užima senoji Lopaičių šventvietė. Tai nedideliame plote įsikūręs spėjamas senovės lietuvių tikybos religinis kompleksas su šventaisiais akmenimis ir šaltiniais. Dabar čia įrengtas 2,1 km ilgio pažintinis takas. Šventvietę sudaro Lopaičių piliakalnis, ant kurio, manoma, stovėjusi Vykinto pilis, toliau po tamsų eglyną ir gilias, šaltiniuotas griovas išsibarstę šventieji akmenys – Gydantysis akmuo, spėjamas žynio kapo akmuo, žynių kapų ribą ženklinantis akmuo (Lopaičių akmuo su plokščiadugniu dubeniu).[2] Toliau takas leidžiasi į slėnį, kuriame trykšta Devynių versmių šaltinis, nešantis savo vandenis į Aitralę. Jo vanduo laikomas ypatingai švariu ir gydančiu.[3] Ši šioje vietoje Aitralė prateka ištisą akmenyną. Upelio pakrantėje guli Vaisingumo akmuo, kaip tikima, padedantis pastoti. Toliau ant kalvos dar vienas riedulynas – riogso didelis Norų akmuo, kaip tikima, išpildantis norus, kiek toliau už jo – akmenų sankaupa, laikoma vieninteliu Lietuvoje rastu dolmenu. Šalia taip pat yra spėjama senoji observatorija bei akmuo, kurio kontūrai primena žmogaus veidą.

Iškeltos teorijos apie šioje vietovėje esančią ypatingą „energetinę gardelę“ (pagal Manfredo Kuri sistemą).[4]

Nuotraukos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]