Aukštojo tyro telmologinis draustinis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Aukštojo tyro telmologinis draustinis
telmologinis draustinis
Aukštojo tyro pelkė
Aukštojo tyro pelkė
Vieta: Rietavo savivaldybė, Lietuva
Artimiausia didesnė gyvenvietė: Rietavas
Žemėlapis rodantis Aukštojo tyro telmologinis draustinis vietą.
Aukštojo tyro telmologinis draustinis
Koordinatės: 55°43′0″ š. pl. 21°47′0″ r. ilg. / 55.71667°š. pl. 21.78333°r. ilg. / 55.71667; 21.78333Koordinatės: 55°43′0″ š. pl. 21°47′0″ r. ilg. / 55.71667°š. pl. 21.78333°r. ilg. / 55.71667; 21.78333
Plotas: 12,95 km²
Įkurtas: 1986 m.
Valdymas: Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba

Aukštojo tyro telmologinis draustinis – saugoma teritorija vakarinėje Rietavo savivaldybės dalyje, valstybinis telmologinis draustinis.

Draustinis įsteigtas siekiant išsaugoti vertingą Žemaičių aukštumos takoskyrinį pelkinį kompleksą. Įsteigtas 1986 m. 2011 m. patikslinus ribas, draustinio plotas padidintas iki 1295 ha.

Vaizdas iš viršaus
Vaizdas iš viršaus
Vaizdas iš viršaus

Apie draustinį[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Didžiausia draustinio vertybė – Aukštojo tyro pelkės masyvas, iš kurio pradžią ima keturi upeliai: Kluonė, kuri įteka į Minijos intaką Žvelsą, į pietų pusę nutekanti Vedega, į šiaurės rytus – Tanalupis bei į Kapstato ežerą įtekantis Dievupis. Aukštasis tyras – gyvybingiausia ir labiausiai progresuojanti Lietuvos aukštapelkė (plotas su apypelkiu apie 800 ha). 10–12 tūkstantmečių formavęsis tyro vidurys yra 6 metrais aukščiau nei jo pakraščiai. Apypelkio 150–180 metų pušynai ir eglynai sudaro ne tik palankias sąlygas pelkei gyvuoti, bet yra ir daugelio retų augalų, grybų bei gyvūnų rūšių buveinė.

Draustinio teritorijoje randamos šios saugomos rūšys ir buveinės:

Nuo 2004 m. draustinis priskirtas Natura 2000 saugomų teritorijų tinklui dėl dirvinių sėjikų (Pluvialis apricaria) ir tikučių (Tringa glareola) paukščių apsaugos.

Vaizdas iš viršaus
Ežeras

Pelkės šiauriniame pakraštyje yra Pauškių piliakalnis.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]