Smeltės botaninis draustinis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Smeltės botaninis draustinis
botaninis-zoologinis draustinis
Vieta: Smeltės pusiasalis, Klaipėda, Lietuvos vėliava Lietuva
Žemėlapis rodantis Smeltės botaninis draustinis vietą.
Smeltės botaninis draustinis
Koordinatės: 55°39′21″ š. pl. 21°08′59″ r. ilg. / 55.65583°š. pl. 21.14972°r. ilg. / 55.65583; 21.14972Koordinatės: 55°39′21″ š. pl. 21°08′59″ r. ilg. / 55.65583°š. pl. 21.14972°r. ilg. / 55.65583; 21.14972
Plotas: 0,028 km²
Įkurtas: 1988 m.

Smeltės botaninis draustinis – 1988 m. Smeltės pusiasalyje (Klaipėdos miesto teritorija) įkurtas botaninis draustinis, kuriame siekiama išsaugoti retas halofilinių augalų bendrijas.

Vieta[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Draustinis yra industrializuotoje teritorijoje, driekiasi pagal pusiasalio rytinę ribą.[1] Pietinį kraštą riboja Konteinerių terminalo teritorija. Nedidelė šiaurinė draustinio dalis (apie 300 m ilgio ir 15 m pločio) yra Tarptautinės jūrų perkėlos teritorijoje. Vakarinė riba remiasi į Perkėlos gatvę, rytinė – Malkų įlankos pakrantę. Kranto linijos ilgis palei Malkų įlanką – 1534 m, industrializacijos nepaliestas kranto linijos ilgis – 1162 m. Draustinio plotas – 2,8 ha.

Ekologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Halofilinių augalų bendrijos Lietuvoje labai retos ir baigia išnykti. Statant Tarptautinę jūrų perkėlą Smeltės pusiasalyje buvo sunaikinta 0,5 ha halofilinė pieva, kur augo dauguma Lietuvoje aptinkamų halofitų rūšių. Didžiausia išlikusi šių bendrijų grupė – Smeltės pusiasalyje, Smeltės botaninio draustinio teritorijoje.[2]

Draustinyje Malkų įlankos pakrantės juostoje yra retų ir saugomų augalų – trispalvio astro (Aster tripolium), pajūrinės pienažolės (Glaux maritima), druskinio vikšrio (Juncus gerardii), pajūrinės narytžolės (Triglocin maritimum) – augavietės.

Draustiniui priklausanti Malkų įlankos pakrantė apaugusi paprastosios nendrės sąžalynais, kiek rečiau auga melsvasis meldas, vietomis įsiterpia nedideli kupstinės šluotsmilgės, plačialapio švendro sąžalynai. Apie 40 % kranto linijos lieka neužaugę makrofitais. Nemaža dalis Malkų įlankos kranto grįsta akmenimis. Trispalvis astras, pajūrinė pienažolė, druskinis vikšris auga tik ties sausumos ir vandens riba. Likusią draustinio teritorijos dalį sudaro sausa pieva, kurioje dominuoja dirvoninis kietis, smiltyninis lendrūnas, paprastasis varputis, paprastoji šunažolė, auga dirvinė usnis.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Smeltės draustinis Wikimapia palydovinėje nuotraukoje, pažymėtas ženklu +
  2. Saugomos teritorijos Klaipėdos mieste