Leonas Jurgis Jodkovskis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Leonas Jurgis Jodkovskis
bajoras
Jodkovskiai
Raištis (Nałęcz)
Raištis (Nałęcz)
Gimė 1811 m. balandžio 11 d.
Rusija Jukniškių dvaras, Onuškio parapija, Trakų apskritis, Vilniaus gubernija, Rusijos imperija
Mirė 1882 m. vasario 11 d. (70 metų)
Vilnius
Palaidotas (-a) Bernardinų kapinės, Vilnius
Gyven. vieta Kisieliškių dvaras, Jiezno valsčius
Tėvas Pranciškus Jodkovskis (1766-1832)
Motina Ona Kosinska Jodkovska (gim. apie 1780-1860)
Sutuoktinis (-ė) Ieva Tamošiūnaitė Jodkovska (1830-1899)
bajoras
Veikla Vilniaus gubernijos sekretorius, 1831 m. ir 1863 m. sukilimo dalyvis
Išsilavinimas Vilniaus gimnazija
Alma mater Vilniaus universitetas
Parašas
Jurgio Leono Jodkovskio parasas.jpg

Leonas Jurgis Jodkovskis ({ lenk. Leon Jerzy Jodkowski, rus. Лев Георгий Францовичь Иодковский); 1811 m. balandžio 11 d. Onuškio parapija, Jukniškių dvaras – 1882 m. vasario 11 d. Vilnius, Bronovskio namas, Žvėryne) – lietuvių kilmės bajoras, dvarininkas, Vilniaus gubernijos sekretorius, 1831 m. sukilimo ir 1863 m. sukilimo dalyvis.

Kilmė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Priklausė Trakų Jodkovskių bajorų giminei. Leono Jodkovskio krikšto motina Viktorija Šabunevičienė Henriko Senkevičiaus pirmosios žmonos Marijos Šetkevičiūtės (Szetkiewiczówna) promočiutė.[1][2]

Gydytojas Vaclovas Bartuševičius, Galicijos knygų leidėjas Adomas Dominykas Bartuševičius, XIX a. nekilnojamojo turto ekspertas Vincentas Bočkovskis buvo jo sūnėnai, 1863 m. sukilimo dalyvė Valerija Bartuševičiūtė Medziblocka – dukterėčia, 1863 m. sukilimo dalyvis ir Sibiro tremtinys Stanislovas Poznanskis – žentas, Birštono kurorto įkūrėjas Adomas Bartuševičius – svainis.

Iš tos pačios Jodkovskių giminės yra kilęs ir žymus istorikas, Gardino istorijos muziejaus įkūrėjas Juzefas Jodkovskis.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Leonas Jurgis Jodkovskis gimė 1811 m. balandžio 11 d. Jukniškių dvare, kuris priklausė bajorų Šabunevičių šeimai, stovėjo netoli Onuškio. Tėvai – Lietuvos kariuomenės rotmistras bajoras Pranciškus Jodkovskis ir bajoraitė Ona Kosinska Jodkovska. Tėvas 1797–1801 m. atvyko į Vilniaus guberniją iš Žukevičių dvaro, stovėjusio Eismontų parapijoje, Gardino apskrityje. [3]

Leonas Jurgis buvo priešpaskutinis vaikas šeimoje, be jo užaugo dar trys seserys: vyriausioji Viktorija, vidurinioji Dominyka Marijona ir jauniausioji Teresė Teodora. Berniukas vaikystę praleido Jukniškių dvare. Vėliau įstojo mokytis į Vilniaus gimnaziją, kurios pilną, tai yra 9 metų, kursą pabaigė.

Baigęs Vilniaus gimnaziją Leonas Jurgis Jodkovskis įstojo į Vilniaus universitetą, tačiau šio nebaigė, nes buvo apkaltintas ketinimu nužudyti Vilniaus universiteto ir Vilniaus švietimo apygardos kuratorių Nikolajų Novosilcevą, kuris intrigomis buvo pakeitęs Adomą Čartoriskį. Leonas Jodkovskis 1830 m. gruodžio 10 d. buvo areštuotas, įkalintas kalėjime (iš kurio pabėgo 1831 m. gegužės 11 d. kartu su Adolfo Abichto broliu Teodoru Abichtu ir Vincentu Veržbickiu), prisidėjo prie akademinio jaunimo 1831 m. sukilimo būrių, buvo pašalintas iš universiteto, vėliau ir iš Vilniaus medicinos–chirurgijos imperatoriškosios akademijos. Leonas Jodkovskis taip pat nuteistas kaip 1831 m. sukilimo dalyvis 1835 m. rugpjūčio 8 d. viso turto konfiskavimu, įsakant jį suimti.[4][5][6]

Jukniškėse Jodkovskių šeima išgyveno iki 1820 metų. Vėliau Jodkovskiai persikėlė gyventi į Furmaniškių dvarą netoli Nemajūnų. 1835 m. Leonas Jurgis Jodkovskis pirko Kisieliškių dvarą. Kisieliškių dvarą Jodkovskiai valdė apie 70 metų. Taip pat Leonas Jurgis Jodkovskis turėjo namą Vilniuje, Gedimino prospekte. [7]

Vilniaus Šventosios Dvasios bažnyčioje Leonas Jurgis Jodkovskis vedė Ievą Tamošiūnaitę, kilusią iš Jiezno Vološynų giminės. Leonas Jurgis Jodkovskis mirė 1882 m. vasario 11 d. Vilniuje, eidamas Vilniaus gubernijos sekretoriaus pareigas. Palaidotas pagal jo testamentinę valią Bernardinų kapinėse šalia vaikaitės Ancios Poznanskos.

Dalyvavimas 1863 m. sukilime[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Leono Jurgio Jodkovskio antkapis Bernardinų kapinėse Vilniuje, kurį restauravo Lenkijos Kelcų meno mokyklos moksleiviai
Leono Jurgio Jodkovskio antkapio detalė

Leonas Jurgis Jodkovskis aktyviai įsitraukė į 1863 m. sukilimą, rėmė sukilėlius finansiškai, slėpė savo dvare sūnėną sukilėlį Vaclovą Bartuševičių, kai šis buvo ieškomas visoje Rusijos imperijos teritorijoje. Prieš Leoną Jurgį Jodkovskį buvo iškelta ne viena politinė byla, bylos tirtos Vilniaus ir Trakų politinių tyrimų komisijose, saugomos Lietuvos valstybės istorijos archyve.[8]

1863 m. pabaigoje – 1864 metais Leonas Jurgis Jodkovskis dėl sukilimo buvo suimtas, metus laiko kalintas Trakų kalėjime, buvo tardomas Trakuose, vežtas tardyti į Vilnių. [8] Leono Jurgio Jodkovskio žentas Stanislovas Poznanskis dėl 1863 m. sukilimo buvo ištremtas į Sibirą, iš jo buvo atimtas visas valdytas turtas. Leono Jurgio Jodkovskio sūnėnai – Adomas Dominykas Bartuševičius ir Vaclovas Bartuševičius Rusijos imperijos teritorijoje buvo paskelbti ieškomais asmenimis, jiems pavyko pasitraukti į Vakarus, į Paryžių.[8]


Atminimo įamžinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Bernardinų kapinėse yra išlikęs Leono Jurgio Jodkovskio antkapis. Jį 2009 metais restauravo Lenkijos Kelcų menų mokyklos moksleiviai. [9][10]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Hanuszyszki: stąd Marynia, szczęście Sienkiewicza(3).[1]
  2. Agnieszka Kowalska-Lasek."Szkoda mi myśli, marzeń, rozrywekmoich..." - dziennik Marii zSzetkiewiczów Sienkiewiczowej", 2012. Rocznik Muzeum Narodowego w Kielcach 27, 156-168. [2]
  3. Dr. Irma Randakevičienė. „Trakų Jodkovskiai“. [3]
  4. Sara Robinowichiowna. Wilno w postawniu roku 1830/31. Wydanwinstwo magistrata miesta Wilno, 1832, p. 25-30.[4]
  5. Eugenijus Gulczynski. Rok 1830-31 w Wilnie. Wilno: Sklad Glowny w księgarni sw. Wojciecha, Dominikanska 4, 1933, p. 25.[5]
  6. Kirkor Adam Honory.Obrazki litewskie : ze wspomnień tułacza. 1874. Poznan., p. 105. [6]
  7. Dr. Irma Randakevičienė. „Trakų Jodkovskiai“. [7]
  8. 8,0 8,1 8,2 Dr. Irma Randakevičienė. „1863 m. sukilimas Trakų apskrityje ir politinių bylų tyrimai“. [8]
  9. Dr. Irma Randakevičienė. „Užupio kapinių fotografė. Manieji Bernardinai“. [9]
  10. „Renowacja nagrobków polskich na cmentarzu w Montmorency pod Paryżem i na cmentarzu bernardyńskim w Wilnie".[10]

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]