Nemajūnai (Birštonas)

Šis straipsnis apie kaimą Birštono sav. Apie kaimą Lazdijų r. skaitykite straipsnyje Nemajūnai.

Nemajūnai

54°33′36″š. pl. 24°04′30″r. ilg. / 54.560°š. pl. 24.075°r. ilg.

Apskritis

Kauno apskritis

Savivaldybė

Birštono savivaldybė

Seniūnija

Birštono seniūnija

Gyventojai

38

Vietovardžio kirčiavimas ^[1] (1 kirčiuotė)
Vardininkas:	Nemajū́nai
Kilmininkas:	Nemajū́nų
Naudininkas:	Nemajū́nams
Galininkas:	Nemajū́nus
Įnagininkas:	Nemajū́nais
Vietininkas:	Nemajū́nuose

Istoriniai pavadinimai

rus. Немонюны^[2], lenk. Niemoniuny

Vikiteka

Nemajūnai (Birštonas)

Nemajūnai – kaimas Birštono savivaldybės rytuose, 5 km į pietryčius nuo Birštono, dešiniajame Nemuno krante, prie pirmos didžiosios Nemuno kilpos už Alytaus. Seniūnaitijos centras. Urbanistinis draustinis. Stovi medinė Nemajūnų Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčia (pastatyta 1877 m.), kapinės, veikia biblioteka, medicinos punktas. Yra Nemajūnų akmuo, šiaurėje stūkso Nemajūnų piliakalnis.

Iki kaimo eina kelias 3319 Jundeliškės–Nemajūnai , taip pat keliai į Siponis, Vėžionis, Geležūnus. Dauguma sodybų kompaktiškai išsidėsčiusios pagal kelius, kitos išsiskirsčiusios vienkiemiais.

Etimologija

Dėl vietovardžio kilmės nesutariama. Vieni kalbininkai pirmine forma laiko pavadinimą Nemaniūnai, kuris būtų kilęs nuo Nemuno, kiti spėja buvus asmenvardį *Nemajus, *Nemajūnas.^[3]

Istorija

Nemajūnų apylinkėse rasta mezolito stovyklaviečių, Romos imperatoriaus Antonino Pijaus (I–II a.) moneta.^[4]

Gyvenvietė minima XIV a. Kryžiuočių karo kelių aprašymuose. Buvo Nemajūnų dvaras.

1766 m. pastatyta bažnyčia. XIX a. vyko prekymečiai, veikė pradinė mokykla, malūnas.^[4] XIX a. pab. Nemaniūnai minimi kaip miestelis, pateko į Trakų apskrities Jiezno valsčių, Vėžionių apylinkę. Apie 60 % gyventojų buvo žydai.^[5]

1910 m. pastatytas vandens matavimo postas, vienas seniausių Lietuvoje (jame vis dar matuojamas Nemuno vandens lygis, stebimi potvyniai, tiriami ledo reiškiniai, skaičiuojamas debitas, matuojama vandens temperatūra). Tarpukariu buvo valsčius centras.

Iki XX a. antrosios pusės kaimas buvo žinomas kaip Nemaniūnai. LTSR laikais veikė malūnas, lentpjūvė, parduotuvė, ryšių skyrius, felčerių ir akušerių punktas (nuo 1951 m.), biblioteka (nuo 1951 m.), kultūros namai. Geležūnuose veikė Nemajūnų mokykla (nuo 1961 m. aštuonmetė,^[4] 2007 m. uždaryta).

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XIX a. pab.–XX a. pr.	Jiezno valsčius	Trakų apskritis
1918–1933 m.	Nemajūnų valsčiaus centras	Alytaus apskritis
1933–1950 m.	Birštono valsčius	Alytaus apskritis
1950–1962 m.	Nemajūnų apylinkės centras	Jiezno rajonas
1962–1963 m.	Nemajūnų apylinkės centras	Prienų rajonas
1963–1995 m.	Birštono apylinkė	Prienų rajonas
1995–1999 m.	Birštono seniūnija	Prienų rajono savivaldybė
1999–	Birštono seniūnija	Birštono savivaldybė

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1867 m. ir 2021 m.

1867 m.*^[2]

1880 m.

1905 m.^[6]

1923 m.^sur.^[7]

1959 m.^sur.^[4]

1970 m.^sur.^[8]

1979 m.^sur.^[9]

116

392

294

176

161

119

91

1980 m.^[10]

1986 m.^[11]

1989 m.^sur.^[12]

2001 m.^sur.^[13]

2011 m.^sur.^[14]

2021 m.^sur.^[15]

-

80

84

79

67

39

38

-

* pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.

Žymūs žmonės

Nemajūnų koplyčioje palaidotas gydytojas Stanislovas Moravskis (1802–1853).
Panemunio dvare gyveno, mirė 1881 m. ir Nemajūnų kapinėse palaidotas Birštono kurorto steigėjas, 1831 m. sukilimo dalyvis, 1863 m. sukilimo Nemuno ir Verknės krašte vienas organizatorių Adomas Bartuševičius.
1836 m. čia gimė Vaclovas Bartuševičius – 1863 m. sukilimo Nemuno ir Verknės krašte vienas organizatorių, Prancūzijos komunos dalyvių gelbėtojas, generolas, gydytojas.
1838 m. čia gimė Adomas Dominykas Bartuševičius – 1863 m. sukilimo Nemuno ir Verknės krašte vienas organizatorių, didžiausias to meto knygų leidėjas Galicijoje.
Kaimo pakraštyje išlikęs namas, kuriame gyveno veterinaras ir švietėjas Elijošius Nonevičius (1863–1931). Jo namuose lankėsi Liudas Gira, Juozas Tumas-Vaižgantas. Po E. Nonevičiaus mirties sodyba atiteko mokytojui P. Urnevičiui, joje užaugo rašytoja Dalia Urnevičiūtė (1932–2002), lankiusi Nemajūnų mokyklą.
1978–1983 m. Nemajūnų šv. apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčioje vargonininkavo bažnytinės muzikos kūrėjas, vargonininkas Kazimieras Stasiulevičius.
Nemajūnų kapinėse palaidotas kalbininkas Jonas Palionis (1924–2021)

Šaltiniai

↑ Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
1 2 Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 3 (Лаарсъ — Оятъ). СПб, 1867, 416 psl.
↑ Lietuvos vietovardžių geoinformacinė duomenų bazė. Prieiga internete https://ekalba.lt/lietuvos-vietovardziu-geoinformacine-duomenu-baze/
1 2 3 4 Nemaniūnai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). – Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 676 psl.
↑ Niemoniuny. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. VII (Netrebka — Perepiat). Warszawa, 1886, 99 psl. (lenk.)
↑ Гошкевич И. И. Виленская губернія: Полный списокъ населенныхъ мѣстъ со статистическими данными о каждомъ поселеніи, составленный по оффиціальнымъ свѣдѣниямъ. – Вильна, 1905.
↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
↑ Nemajūnai. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija. Tomas 8: Moreasas-Pinturikjas. – Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1981, psl. 136.
↑ Nemajūnai 2. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. 192
↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
↑ Kauno apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2002.
↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.

Nemajūnai. Mūsų Lietuva, T. 1. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1964. – 385 psl.

Nuorodos

Istorija ir žemėlapiai Archyvuota kopija 2005-11-02 iš Wayback Machine projekto.

Aplinkinės gyvenvietės

BIRŠTONAS – 7 km

Jundeliškės – 3 km
Bučiūnai – 1 km

Siponys – 8 km

[1] Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.

[GSSRI-2] 1 2 Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 3 (Лаарсъ — Оятъ). СПб, 1867, 416 psl.

[3] Lietuvos vietovardžių geoinformacinė duomenų bazė. Prieiga internete https://ekalba.lt/lietuvos-vietovardziu-geoinformacine-duomenu-baze/

[MLTE-4] 1 2 3 4 Nemaniūnai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). – Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 676 psl.

[5] Niemoniuny. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. VII (Netrebka — Perepiat). Warszawa, 1886, 99 psl. (lenk.)

[6] Гошкевич И. И. Виленская губернія: Полный списокъ населенныхъ мѣстъ со статистическими данными о каждомъ поселеніи, составленный по оффиціальнымъ свѣдѣниямъ. – Вильна, 1905.

[7] Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.

[8] Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.

[9] Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.

[LTE-10] Nemajūnai. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija. Tomas 8: Moreasas-Pinturikjas. – Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1981, psl. 136.

[TLE-11] Nemajūnai 2. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. 192

[12] Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.

[13] Kauno apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2002.

[14] Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.

[15] Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.

[1]

[2]

[3]

[4]

[5]

[6]

[7]

[8]

[9]

[10]

[11]

[12]

[13]

[14]

[15]