Jodkovskiai
| Jodkovskiai | |
|---|---|
 | |
| Kilmė | lietuvių kilmės bajorų giminė |
| Pradininkas | Jedka arba Jodko |
| Titulas | bajorai |
| Laikotarpis | žinomi nuo XV–XVI amžiaus, gyveno LDK, Abiejų Tautų Respublikoje, Rusijos imperijoje |
| Atšakos | Vilniaus Jodkovskiai, Trakų Jodkovskiai, Gardino Jodkovskiai |
Jodkovskiai (angl. Jodkovski, lenk. Jodkowski, Jodkowscy, rus. Иодковские, blrs. Jodkouski) – lietuvių kilmės bajorų giminė, žinoma Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje nuo XV–XVI amžiaus.[1]
Pirmosios žinios apie Jodkovskius[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Jodkovskiai kilę iš senos bajorų giminės, šaltiniuose minimos nuo Žygimanto Augusto laikų. Jie ilgą laiką gyveno Eismontų parapijoje (Gardino apskrityje): Didžiųjų Jodkevičių, Mažųjų Jodkevičių, Žukevičių dvaruose.[2][3]
Apie šios giminės kilmę sklando įvairios legendos ir pasakojimai.[2] Viena iš legendų teigia, jog 1480–1490 metais giminės pradininkas „Jedka” arba „Jodko” buvo Lietuvos didžiojo kunigaikščio priimtas į tarnybą Raseinių valsčiuje Žemaitijoje kaip Buivydo žmogus (Buivydo vardas reiškia nenuoramą, „buiną“ žmogų).[4]
Pagal 1528 m. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenės rejestrą bajoras Jurgis Jodko (Jodkovskis) kariuomenei davė 29 arklius, kas rodė jo turtingumą.[5] 1539–1540 m. Gardino žemės teisme buvo nagrinėjama dvarininko Stepono Jedkevičiaus byla pagal Šimono Rimovičiaus skundą. 1558 m. liepos 2 d. Baltramiejaus Jurevičiaus laišką jo žentui Stanislovui Nikolajaus Eismontui kaip liudytojas pasirašė Miklošas Jedkovičius.[4]
Lietuvoje bajorai Jodkovskiai gyveno Vilniuje, taip pat Trakų apskrityje, prie Jiezno stovėjusiame Kisieliškių dvare.[4]
Pavardės kilmė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pirmapradė pavardė „Jedka” arba „Jodko" galėjo reikšti eglę (lenk. Jodla). Ko gero žmogus, nešiojęs šį vardą arba buvo aukštas ir liesas, arba buvo kilęs iš vietų, apaugusių eglynais. Ko gero „Jodla”, kaip Jedkos pavardės variantas artima senajai vokiečių pavardei vok. Jodl, turinčiai tą pačią reikšmę.[4] Dėl pavardžių polonizacijos dalis Jodko ilgainiui virto Jodkovskiais, Jodkevičiais ir Jedkevičiais.[4] Pavardės Jodko, Jodkovskis, Jedkovičius, Jodkevičius (taip pat ir vok. Jodl), tikėtina, tarpusavyje istoriškai susijusios ir turi bendrą protėvį. Šaltiniuose teigiama, jog kunigaikščių Buivydų giminė taip pat turėjo tolimą giminystės ryšį su šia gimine, tačiau šis teiginys nepatikrintas.[4] Lietuvos valstybės istorijos archyve saugomos dvi genealoginės Jodkovskių giminės bylos: archyvo fondo Nr. 391, 4 apyrašo byla Nr. 1207, fondo Nr. 391, apyrašo 1 byla Nr. 125.[4]
Žymiausi atstovai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Juzefas Jodkovskis (1890–1950) – Baltarusijos, Lietuvos ir Lenkijos istorikas, archeologas, numizmatas, architektas. Juzefas Jodkovskis Gardine įsteigė Gardino istorijos ir archeologijos muziejų.
- Leonas Jurgis Jodkovskis (1811–1882) – Vilniaus gubernijos sekretorius, 1831 m. ir 1863 m. sukilimų dalyvis.
- Jurgis Jodkovskis (1862–1929) – XIX amžiaus pab. XX amžiaus pradž. dailininkas, tapytojas, išlikę jo dailės kūriniai saugomi Lietuvos dailės muziejuje.
- Еdmundas Jodkovskis – Lenkijos laivyno kapitonas, gardemarinas, plaukiojo kreiseriu „Erelis", sušaudytas NKVD 1940 metais./ Volkovas S.V. „Laivyno karininkai", 2004 m.
- Julijanas Jodkovskis – Gardino apskrities bajoras, 1863 m. sukilimo dalyvis, 1863–1864 m. ištremtas į Sibirą, į Tobolsko guberniją.
Giminės herbai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Jodkovskių giminė naudojo herbą Raištis (Nałęcz).[1]
Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ 1,0 1,1 T.Gajl. Polish Armorial Middle Ages to 20th Century. Gdańsk: L&L, 2007. ISBN 978-83-60597-10-1.
- ↑ 2,0 2,1 Aleksander Śnieżko. Wspomnienie o Józefie Jodkowskim. Крыніца: Białystok, 2000.
- ↑ prof. Andrzej Rachuba. Refestry Popisowe Pospolitego Ruszenia Szlachty Wielkiego Księstwa Litewskiego z 1621 r. Warszawa, 2015.
- ↑ 4,0 4,1 4,2 4,3 4,4 4,5 4,6 Irma Randakevičienė. Trakų Jodkovskiai. [1]
- ↑ Redakcja naukowa Karol Łopatecki. Popisy Wojskowe Pospolitego Ruszenia Wielkiego Księstwa Litewskiego)1524-1566). Bialystok, 2018. ISBN 978-83-64103-29-2.