Vilniaus gimnazijos

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Vilniaus gimnazija)
Jump to navigation Jump to search
Baltarusių kalbininkas Bronislavas Taraškevičius
Cesar Cui, kompozitorius, generolas
Julianas Kulakovskis, istorikas, archeologas
Jefimas Karskis, slavistas, etnografas
Emerikas Huten-Čapskis, grafas, numizmatas

Vilniaus berniukų gimnazijos (rus. Виленские мужские гимназии) – vidurinio mokymo įstaigos, gyvavusios Rusijos imperijos laikotarpiu Vilniuje.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1-oji ir 2-oji gimnazijos įsikūrė panaikinto Vilniaus universiteto patalpose. 1803 m. balandžio 4 d. caras Aleksandras I pasirašė aktą, jog ši paruošiamoji mokykla prie Lietuvos Kunigaikštijos vyriausiosios mokyklos (buv. Vilniaus jėzuitų akademija) pertvarkoma į gimnaziją.

Pradžioje Aleksandro I vardu pavadintą 1-ąją berniukų gimnaziją, priešingai, nei kitose imperijos mokyklose, sudarė 6 klasės ir turėjo 6 (vietoje 4) vyresniuosius mokytojus: fizinių žinių, matematikos, etikos, literatūros ir lotynų kalbos. Pirmoms dviem klasėms – po vieną mokytoją lotynų ir lenkų kalbų gramatikos, aritmetikos, geografijos ir etikos pagrindų dėstymui. Be to, buvo 4 jaunesnieji mokytojai, dėstę piešimą, rusų, vokiečių ir prancūzų kalbas.

1880-aisiais metais 1-ojoje Vilniaus gimnazijoje mokėsi apie 600 moksleivių, tarp kurių valdininkų ir bajorų vaikų – apie 80%, stačiatikių ir katalikų – po 40%, judėjų – 10%.[1]

2-oji gimnazija pradžioje užėmė dalį pastato Domininkonų gatvėje. 1833 m. ji buvo perkelta į augustinų vienuolyno pastatus, 1838 m. – paversta Vilniaus bajorų institutu (Виленский дворянский институт). 1868 m. Vilniaus progimnazija buvo pertvarkyta į naują 2-ąją realinę gimnazijją.

Abi gimnazijos gyvavo viena šalia kitos, jas teskyrė tvora, ir turėjo bendrus maldos namus – Šv. Kirilo ir Metodijaus cerkvę su vietos akademiko Ivano Trutnevo tapytomis ikonomis.

1–oji gimnazija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Direktoriai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Piotras Besonovas (Пётр Алексеевич Бессонов), nuo 1865 m., filologas-slavistas

Žymūs pedagogai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Žymūs auklėtiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2–oji gimnazija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Auklėtiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Direktoriai ir pedagogai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Jefimas Karskis (Евфимий Фёдорович Карский), nuo 1885 m., slavistas, etnografas

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Серебряков М. В. Исторический очерк столетнего существования 1-й гимназии. 1803-1903. – Ч.1. – Вильна, 1903.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]