Vilniaus gimnazijos

Baltarusių kalbininkas Bronislavas Taraškevičius

Karaimų hachanas Romualdas Kobeckis

Cezaris Kiuji, kompozitorius, generolas

Julianas Kulakovskis, istorikas, archeologas

Jefimas Karskis, slavistas, etnografas

Emerikas Huten-Čapskis, grafas, numizmatas

Vilniaus berniukų gimnazijos (rus. Виленские мужские гимназии) – vidurinio mokymo įstaigos, gyvavusios Rusijos imperijos laikotarpiu Vilniuje.

Istorija

1-oji ir 2-oji gimnazijos įsikūrė panaikinto Vilniaus universiteto patalpose. 1803 m. balandžio 4 d. caras Aleksandras I pasirašė aktą, jog ši paruošiamoji mokykla prie Lietuvos Kunigaikštijos vyriausiosios mokyklos (buv. Vilniaus jėzuitų akademija) pertvarkoma į gimnaziją.

Pradžioje Aleksandro I vardu pavadintą 1-ąją berniukų gimnaziją, priešingai, nei kitose imperijos mokyklose, sudarė 6 klasės ir turėjo 6 (vietoje 4) vyresniuosius mokytojus: fizinių žinių, matematikos, etikos, literatūros ir lotynų kalbos. Pirmoms dviem klasėms – po vieną mokytoją lotynų ir lenkų kalbų gramatikos, aritmetikos, geografijos ir etikos pagrindų dėstymui. Be to, buvo 4 jaunesnieji mokytojai, dėstę piešimą, rusų, vokiečių ir prancūzų kalbas.

1880-aisiais metais 1-ojoje Vilniaus gimnazijoje mokėsi apie 600 moksleivių, tarp kurių valdininkų ir bajorų vaikų – apie 80%, stačiatikių ir katalikų – po 40%, judėjų – 10%.

2-oji gimnazija pradžioje užėmė dalį pastato Domininkonų gatvėje. 1833 m. ji buvo perkelta į augustinų vienuolyno pastatus, 1838 m. – paversta Vilniaus bajorų institutu (Виленский дворянский институт). 1868 m. Vilniaus progimnazija buvo pertvarkyta į naują 2-ąją realinę gimnazijją.

Abi gimnazijos gyvavo viena šalia kitos, jas teskyrė tvora, ir turėjo bendrus maldos namus – Šv. Kirilo ir Metodijaus cerkvę su vietos akademiko Ivano Trutnevo tapytomis ikonomis.

1–oji gimnazija

Direktoriai

• Piotras Besonovas (Пётр Алексеевич Бессонов), nuo 1865 m., filologas-slavistas

Žymūs pedagogai

• Ignatijus Ablamovičius, (Игнатий Карлович Абламович), fizikas, profesorius
• Romualdas Kobeckis (Ромуальд Иосифович Кобецкий), karaimų hachanas, profesorius
• Nestoras Kukolnikas, dramaturgas

Žymūs auklėtiniai

• Vladimiras Beneševičius (Владимир Николаевич Бенешевич), baigė 1893 m., istorikas, juristas
• Cesar Cui (Цезарь Антонович Кюи), kompozitorius, inžinerijos generolas
• Emerikas Huten-Čapskis, 1846 m., lenkų grafas, numizmatas
• Jonas Čerskis, geografas
• Simonas Daukantas, istorikas, švietėjas
• Feliksas Dzeržinskis, revoliucionierius, čekistas
• Vasilijus Kačialovas, 1894 m., teatro aktorius
• Adomas Honoris Kirkoras, 1838 m., etnografas, leidėjas
• Ignatijus Kračkovskis (Игнатий Юлианович Крачковский), 1901 m., akademikas, arabistas
• Julianas Kulakovskis (Юлиан Андреевич Кулаковский), istorikas, archeologas
• Juzefas Pilsudskis, 1885 m., Lenkijos politinis veikėjas
• Eustachijus Tiškevičius, archeologas, kolekcininkas
• Valerijus Vrublevskis (Валерий Антоний Врублевский),1853 m., revoliucionierius
• Romualdas Zenkevičius (Ромуальд Симонович Зенкевич), 1826 m., baltarusių etnografas
• Piotras Stolypinas, Rusijos imperijos ministras pirmininkas,

2–oji gimnazija

Auklėtiniai

• Michailas Bachtinas (Михаил Михайлович Бахтин), filosofas
• Mstislavas Dobužinskis, 1895 m., dailininkas, scenografas
• Nikolajus Krestinskis, (Николай Николаевич Крестинский), 1901 m.,
• Bronislavas Taraškevičius (Бронислав Адамович Тарашкевич), 1911 m., baltarusių kalbininkas
• Ivanas Solonevičius (Иван Лукьянович Солоневич)

Direktoriai ir pedagogai

• Jefimas Karskis (Евфимий Фёдорович Карский), nuo 1885 m., slavistas, etnografas

Literatūra

• Серебряков М. В. Исторический очерк столетнего существования 1-й гимназии. 1803-1903. – Ч.1. – Вильна, 1903.

Nuorodos

• Vilniaus berniukų gimnazijų auklėtinių sąrašas
• [1] Archyvuota kopija 2012-11-15 iš Wayback Machine projekto.