Jiezno valsčius

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Koordinatės: 54°36′š. pl. 24°10′r. ilg. / 54.60°š. pl. 24.17°r. ilg. / 54.60; 24.17

Jiezno valsčius
1492 – 1950

Valstybė Lietuvos vėliava Lietuva
Administracinis centras Jieznas
XIX a. pradžia – 1915 m. Trakų apskritis
1919–1946 m. Alytaus apskritis
1946–1950 m. Prienų apskritis

Jiezno valsčius (rus. Езненская волость) buvo pietų Lietuvoje. Centras – Jieznas.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Minimas 1492 m. gruodžio 4 d. Ldk Aleksandro privilegijoje. Carmečiu įkurtas XIX a. pradžioje.

1933 m. Jiezno valsčiui priskirta dalis naikinamo Nemajūnų valsčiaus, dalis Jiezno valsčiaus atiteko naujam Birštono valsčiui. Jiezno valsčius panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija perduota Jiezno rajonui (8 apylinkės).

Valsčiaus istorija
Metai Plotas, km² Gyventojų sk. Ūkių sk. Kiti teritoriniai vienetai Gyvenvietės
1870 m. 8738 689 kiemai 102
1880 m. 10691 708 kiemai 10 seniūnijų 104
1923 m.[1] 144 6818 1326
1949 m.[2]
(išsamiau)
166 8 apylinkės

Gyvenvietės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1923 m. surašymo metu valsčiuje buvo šios gyvenvietės:

  • Antanavos k.
  • Apušoto k.
  • Azijos plv.
  • Ąžuolupio k.
  • Baba-Gūros dv.
  • Beleckos-Būdos vns.
  • Bemukų k.
  • Benčiakiemio k.
  • Beržynų k.
  • Birštono vns.
  • Būdos k.
  • Dambavos I k.
  • Dambavos II k.
  • Dukiškių vns.
  • Dukurnonių k.
  • Gojaus k.
  • Grikopėdžio k.
  • Gūdakalnio k.
  • Ivoniškių k.
  • Jakmiškių plv.
  • Jeržemkavos k.
  • Jiezno dv.
  • Jiezno Kolonijos k.
  • Jiezno mst.
  • Julijanavos II k.
  • Julijanavos k.
  • Juodaviškių k.
  • Juozapavos plv.
  • Kamainės k.
  • Kašonių dv.
  • Kašonių k.
  • Kermošynų k.
  • Kernuvių k.
  • Kisieliškių k.
  • Kiškeliškių k.
  • Kukiškių k.
  • Kunigo plv.
  • Lengveniškių k.
  • Liciškėnų k.
  • Lingeniškių k.
  • Marginių k.
  • Margų k.
  • Martinavos k.
  • Medeikonių k.
  • Mediniškių k.
  • Mikalavos vns.
  • Musnykų k.
  • Nibrių k.
  • Niskodvarčiaus k.
  • Novapoliaus vns.
  • Padriežiškių k.
  • Patilčių k.
  • Paukščių vns.
  • Pavekšnių k.
  • Paverkinių k.
  • Pečiauskų k.
  • Pelekonių k.
  • Poprienės k.
  • Pronopolio k.
  • Raistų-Marės vns.
  • Sirvinių vns.
  • Skodiškių vns.
  • Slobados vns.
  • Sobuvos k.
  • Sobuvos k.
  • Sobuvos k.
  • Sodų k.
  • Sokonių k.
  • Steponiškių k.
  • Sundakų k.
  • Šilinių k.
  • Škėvonių k.
  • Trezantolio dv.
  • Trunčių k.
  • Valaisiškių vns.
  • Valiūniškių vns.
  • Vasieliūnų k.
  • Vašiškių k.
  • Verbyliškių dv.
  • Verbyliškių k.
  • Vilūnėlių k.
  • Vincentavos vns.
  • Žydeikonių k.

Tautinė sudėtis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1923 m. gyveno 6 818 žmonės:[3]

Apylinkės 1949 m.[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Valsčiuje gimę žymūs žmonės
Gimimo metai Gimimo vieta Asmuo Mirties metai
1883 Slabada (Prienai) Pranas Bieliauskas, kunigas, tautosakos rinkėjas, visuomenės veikėjas 1957
1883 Juozas Purickis, publicistas 1934
1897 Kukiškės Nikodemas Kulys, muzikas 1982
1922 Apušotas Juozas Bernatonis, chemikas 2002
1923 Sobuva Domicelė Mikalauskaitė, fiziologė ir biochemikė
1924 Pelekonys Antanas Klimas, kalbininkas
1926 Sobuva Vincas Joneliūnas, inžinierius
1927 Škėvonys Juozas Leonavičius, sociologas ir filosofas 2008
1940 Šiliniai Vytautas Bernatonis, inžinierius ir politikas
1941 Nibriai Pranas Aleknavičius, inžinierius

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  2. Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. (Epaveldas.lt)
  3. 1923 m. surašymo duomenys