Stanislovas Gruodis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Stanislovas Gruodis
Gimė: 1896 m. vasario 12 d.
Rusija Bagužiškiai, Pabaisko valsčius, Ukmergės apskritis, Rusijos imperija
Mirė: 1990 m. lapkričio 1 d. (94 metai)
Lietuva Kaunas
Veikla: Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas
Partija: Lietuvos darbo federacija
Alma mater: Kauno kunigų seminarija

Stanislovas Gruodis (1896 m. vasario 12 d. Bagužiškiai, Pabaisko valsčius, Ukmergės apskritis1990 m. lapkričio 1 d. Kaunas) – SJ, Lietuvos kunigas, teologijos daktaras.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1911 m. baigė Ukmergės miesto mokyklą. Pirmojo pasaulinio karo metais nublokštas į Rusiją, gyveno Voroneže. 1916 m. baigė Martyno Yčo vyrų gimnaziją, 19161918 m. studijavo Sankt Peterburgo karo medicinos akademijoje.

1918 m. grįžo į Lietuvą, dirbo mokytoju Ukmergės „Saulės“ gimnazijoje, 1919 m. tarnavo Lietuvos kariuomenėje.

1920 m. gegužės 15 d. – 1922 m. lapkričio 13 d. Steigiamojo Seimo atstovas, išrinktas VI (Utenos) rinkimų apygardoje. Priklausė Lietuvos darbo federacijos frakcijai, įėjusiai į Lietuvos krikščionių demokratų partijos bloką. [1]

19221925 m. studijavo Kauno kunigų seminarijoje. 1925 m. įšventintas kunigu. Nuo 1927 m. balandžio 21 d. jėzuitas. 19271932 m. studijavo teologiją bei filosofiją Vokietijoje ir Olandijoje. 1932 m. teologijos daktaras. Nuo 1932 m. Kauno kunigų seminarijoje dėstė moralinę teologiją, Moralinės teologijos katedros vedėjas, 19441946 m. rektorius. 1935 m. habilitacijos darbo tema „Negimusios gyvybės panaikinimas“.

19411948 m. Lietuvos jėzuitų provincijolas, bet sovietinė valdžia privertė atsisakyti šių pareigų. 19481985 m. kunigas Skarulių, Krakių, Skirsnemunės, Balninkų parapijose, nuo 1985 m. Kaune.

Paskelbė straipsnių žurnaluose „Tiesos kelias“, „Naujoji Romuva“.[2]

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Negimusios gyvybės panaikinimas, 1935 m.;
  • Eutanazija, 1936 m.;
  • Laikykis įsakymų: Krikščioniškos dorovės mokslas, 1939 m.;
  • Modernieji laikai ir aktualieji katalikiškos doktrinos klausimai, 1939 m.;
  • Kelias į šviesą, Nuošalusis taboras ir kt. (rankraščiai);
  • Atsiminimai, 1980 m. 2 leid. Čikaga, 1992 m.

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Gruodis Stasys, Trumpos Steigiamojo Seimo narių biografijos su atvaizdais, Klaipėda, 1924, p. 24.
  • Gruodis Stanislovas, Lietuvių enciklopedija, Boston, 1956, t. 7, p. 532.
  • Veilentienė A., Gruodis Stasys, Lietuvos Steigiamojo Seimo (1920–1922 metų) narių biografinis žodynas, sud. A. Ragauskas, M. Tamošaitis, Vilnius, 2006, p. 165–166.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Žydrūnas Mačiukas. Steigiamojo Seimo atstovai. Seimas
  2. Lionginas Virbalas. Stanislovas Gruodis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VII (Gorkai-Imermanas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 212 psl.