Kulių Šv. vyskupo Stanislovo bažnyčia

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Koordinatės: 55°48′20″š. pl. 21°39′10″r. ilg. / 55.805624°š. pl. 21.652844°r. ilg. / 55.805624; 21.652844

Kazimiero-bazn-kryzius-64.png
Kulių Šv. vyskupo Stanislovo bažnyčia
Kuliu baznycia.2010-06-05.jpg
Vyskupija Telšių
Dekanatas Plungės
Savivaldybė Plungės rajonas
Gyvenvietė Kuliai
Adresas Liepų g. 1A
Statybinė medžiaga tinkuotas mūras
Pastatyta 1900 m.
Kulių bažnyčia

Kulių Šv. vyskupo Stanislovo bažnyčia stovi Kulių miestelyje, prie kelio  166  PlungėVėžaičiai . Klasicistinė, su istoristiniu bokšteliu.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pirmąją medinę bažnyčią 1644 m. pastatė Stanislovas Vaina (buvo Plungės parapijos filija). Jai dovanota 15 valakų žemės. 1750 m. pastatyta nauja bažnyčia, 1790 m. – mūrinė klebonija. 1776 m. įkurta parapija. Nuo 1804 m. veikė parapinė mokykla. 1806 m. įsteigta altarija. Kulių bažnyčia garsėjo Švč. Marijos paveikslu (įsigytas iki 1693 m.). Parapijiečiai manė jį esant stebuklingą. 1847 m. pakeisti bažnyčios sienojai. Kapinėse XIX a. pastatyta kapinių koplyčia.

18311874 m. Kuliuose kunigavo Kazimieras Skrodzkis (nuo 1849 m. klebonas), 1856 m. išleidęs lietuvišką katekizmą, rūpinęsis švietimu, parapinėmis mokyklomis. 18931900 m. klebonavo visuomenės veikėjas Vincentas Jarulaitis, 18981901 m. vikaravo Juozas Tumas-Vaižgantas. Klebonija buvo virtusi draudžiamos lietuviškos spaudos platinimo centru. V. Jarulaičio rūpesčiu 1900 m. pastatyta dabartinė mūrinė bažnyčia (Karlo Eduardo Strandmano projektas). Klasicistinio stiliaus bažnyčia parapijai nepatiko, todėl pristatytas bokštas, kurio projekte nebuvo. 1918 m. bažnyčią konsekravo vyskupas Pranciškus Karevičius.

2006 m. po mūriniais statiniais, priklausiusiais bažnyčiai, archeologai aptiko didžiulius rūsius su židiniais, taip pat siauras, į tunelius panašias angas. Būta ir šildymo sistemos – iš virtuvės pastato rūsiuose esančių židinių dūmtraukiai suvesti į vieną didžiulį kaminą. Skliautuoti rūsiai primena nedideles menes, o viena į tunelį panaši niša atsiremia į pamatą. Šių statinių istorinė praeitis ir požemių paskirtis neaiški.

Architektūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Bažnyčia klasicistinė, tinkuoto mūro su šešių kolonų portiku pagrindiniame fasade, vainikuojamu trikampio frontono. Dorėninį orderį imituojantis antablementas juosia visą bažnyčią. Virš frontono – istorizmo stiliaus bokštas, kuris projekte nebuvo numatytas. Bažnyčia yra stačiakampio tūrio halė. Interjero erdvė suskaidyta stačiakampiais masyviais pilioriais, dalijančiais vidaus erdvę į tris navas, jas dengia dekoruotos skliautinės lubos. Skliautų nerviūros ir jų sankirtos paryškintos ornamentuotais bordiūrais. Ornamentais dekoruotos ir bažnyčios sienos su piliastrais bei pilioriais. Prie bažnyčios architektūros priderinta plytų mūro ažūrinė šventoriaus tvora. Trijų dalių šventoriaus vartai atkartoja bažnyčios fasado formas. Šventoriuje stovi medinė penkiakampė šventoriaus koplyčia

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]