Pereiti prie turinio

Krymo autonominė respublika

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šis straipsnis dėl savo svarbos, redagavimo karų ar dažnų atakų yra iš dalies užrakintas.
Jo negali redaguoti neregistruoti ir neseniai registruoti dalyviai; gali redaguoti automatiškai patvirtinti naudotojai.
Krymo autonominė respublika
ukr. Автономна Республіка Крим
rus. Автономная Республика Крым
krym. Qırım Muhtar Cumhuriyeti
Krymo autonominės respublikos vėliava Krymo autonominės respublikos herbas
Valstybė Ukrainos vėliava Ukraina
Administracinis centras Simferopolis
Rajonai 14
Srities pavaldumo miestai 5
Rajono pavaldumo miestai 11
Oficialios kalbos ukrainiečių
rusų
Krymo totorių
Įkūrimo data 1991 m. vasario 12 d.
Gyventojų (2014 m.) 2 024 000[1]
Plotas 26 100 km²
Tankumas (2014 m.) 78 žm./km²

Krymo autonominė respublika (ukr. Автономна Республіка Крим, APK, rus. Автоно́мная Респу́блика Крым, АРК, totor. Qırım Muhtar Cumhuriyeti, QMC) – Ukrainos administracinis vienetas, esantis Kryme, kuris yra de jure Ukrainai priklausanti teritorija, de facto kontroliuojama Rusijos. 2014 metų kovo mėn. aneksuota Rusijos (kaip Krymo federalinė apygarda), tarptautinės bendruomenės Krymo aneksija pripažįstama neteisėta. Iki 2014 m. Krymo krizės, Krymas buvo vienintelė Ukrainos autonominė respublika šalies pietuose.

Įkurta 1991 m. vasario 12 d. Ribojasi su Chersono sritimi šiaurėje, skalaujamas Azovo jūros šiaurės rytuose ir Juodosios jūros vakaruose, pietuose bei pietryčiuose. 2007 m. metais gyveno 1 994 300 gyventojų. Sostinė – Simferopolis.

Geografija

Pagrindinis straipsnis – Krymas.
Juodoji jūra
Ajudagas

Vandens telkiniai

Pusiasalį skalauja Juodoji ir Azovo jūros, su žemynine dalimi Perekopo sąsmauka jungiasi šiaurėje. Mažavandenės upės: Juodoji (Čiornaja), Belbekas, Kačia, Alma, Salhiras. Šiaurės Kryme prie sąsmaukos yra Šiaurės Krymo kanalas. Pietuose labai daug kurortų.

Klimatas

Stepių Kryme klimatas vidutinis ir sausas, kalnų Kryme – Viduržemio jūros. Vidutinė sausio temperatūra 1-4 °C, liepos 24 °C. Šiaurėje 300–500 mm kritulių per metus, pietuose 1000–1200 mm.

Reljefas

Pusiasalio šiaurėje – lygumos (Stepių Krymas), o pietuose – kalnai (Krymo kalnai).

Naudingosios iškasenos

Randama geležies, gamtinių dujų, druskos, gydomojo purvo ir kt.

Administracinis suskirstymas

Respublika padalinta į:

  • 14 rajonų;
  • 5 respublikinės reikšmės miestus;
  • 11 rajonininės reikšmės miestus.

Sevastopolio miestas – specialųjį statusą turintis Ukrainos miestas; autonominei respublikai nepriklauso.

Rajonai

Subdivisions of Crimea
Subdivisions of Crimea
1. Bachčisarajaus rajonas
2. Bilohirsko rajonas
3. Džankojaus rajonas
4. Kirovskio rajonas
5. Krasnohvardijsko rajonas
6. Krasnoperekopsko rajonas
7. Lenino rajonas
8. Nižniohirskio rajonas
9. Pervomajskio rajonas
10. Rozdolnės rajonas
11. Sakų rajonas
12. Simferopolio rajonas
13. Sovietų rajonas
14. Čornomorskio rajonas

Miestų savivaldybės

15. Alušta
16. Armianskas
17. Džankojus
18. Eupatorija
19. Kerčė
20. Krasnoperekopskas
21. Sakai
22. Simferopolis
23. Sudakas
24. Feodosija
25. Jalta

Gyventojai

2005 m. respublikoje gyveno 1 994 300 gyventojų. Tarp jų:

  • miesto gyventojų – 62,7 %
  • kaimo gyventojų − 37,3 %

Nuo pat SSRS žlugimo, atsivėrus sienoms, Krymo populiacija krinta. 1989–2011 metais gyventojų sumažėjo 16,33 %.

Krymo totorių etninė grupė, sudaranti apie 13 proc. Krymo gyventojų, susiformavo Kryme viduramžiais, po Krymo chanato susikūrimo. Pokaryje Stalino nurodymu Krymo totoriai buvo ištremti į Vidurinę Aziją. Po Sovietų Sąjungos žlugimo jie ėmė grįžti į Krymą.

Respublikos vidutinis gyventojų tankumas – 78 žm./km².

Demografinė raida tarp 1795 m. ir 2005 m.
1795 m. 1858 m. 1934 m. 1959 m.sur. 1979 m.sur. 1989 m.sur. 2001 m.sur. 2005 m.
156 400 331 300 832 000 1 057 200 2 135 900 2 430 500 2 024 056 1 994 300

Tautinė sudėtis

Krymo totorių procentinė dalis Krymo administraciniuose vienetuose, 2001 m. Ukrainos visuotinis surašymas
Ukrainos gyventojų pasiskirstymas pagal tautybę

Pagal vienintelį 2001 m. Ukrainos gyventojų surašymą po TSRS žlugimo Kryme gyveno 2,4 mln. žmonių. Krymo gyventojų sudėtis istoriniais laikais buvo daugianacionalinė. Pagal 2001 m. surašymo duomenis gausiausios etninės Krymo gyventojų grupės buvo rusai (60,40 %), ukrainiečiai (24,01 %) ir Krymo totoriai (10,21 %).[2] Pastarieji iki 1944 m. gegužės 18 d., kai buvo pradėtas priverstinis Krymo totorių keldinimas į Vidurinę Aziją, sudarė 20 % Krymo gyventojų. XX a. 9-to dešimtmečio pabaigoje prasidėjo Krymo totorių grįžimas į istorinę tėvynę Kryme.

Daugelis rusų, ukrainiečių, graikų ir bulgarų išpažįsta stačiatikybę, Krymo totoriai, totoriai ir uzbekai – islamą (sunitų pakraipos), daugelis azerbaidžaniečių – musulmonai šiitai. Taip pat paplitę protestantai, katalikai ir judėjai.

Kalbos

Pagal 2001 m. surašymo duomenis gimtąja kalba nurodė rusų kalbą 79,1 % gyventojų, ukrainiečių kalbą – 9,6 % gyventojų (t. y., 2,5 mažiau nei gyvena ukrainiečių, nes daugelis Krymo ukrainiečių yra rusakalbiai), Krymo totorių kalbą – irgi 9,6 % gyventojų.[2]

Pagal apklausos, kurią 2004 m. atliko Kijevo tarptautinis sociologijos institutas, duomenis rusų kalbą bendravime (dažnai kartu su kitomis kalbomis) naudoja 97 % Krymo gyventojų.[3]

Ekonomika

Krymo AE
Feodosijos uostas

Maisto pramonė, mašinų (laivų, prietaisų, televizorių ir kt.) gamyba, chemijos ir lengvoji pramonė, statybinių medžiagų gamyba. Kasama geležies rūda, išgaunamos gamtinės dujos. Auginamos grūdinės (kukurūzai, kviečiai, miežiai, ryžiai ir kt.) bei techninės (saulėgrąžos, tabakas, linai ir kt.) kultūros, daug daržovių, vaisių (ypač – vynuogių). Sovietmečiu pusiausalyje buvo pradėtos Krymo atominės elektrinės statybos, kurios, įsiterpus „žaliesiems“, buvo nutrauktos.

Uostai: Kerčė, Jalta, Feodosija, Eupatorija.

Ekonomikos rodikliai

N rodiklis vienetai 2006
1 Prekių eksportas mln. JAV dolerių 400,1
2 Tarp visų Ukrainos sričių % 1
3 Prekių importas mln. JAV dolerių 230,9
4 Tarp visų Ukrainos sričių % 0,5
5 Eksporto-importo saldo mln. JAV dolerių 169,2
6 Kapitalinės investicijos mln. grivinų 5444,9
7 Vidutinis atlyginimas Grivinų (2007-01-01) 1002
8 Vidutinis atlyginimas JAV dolerių (2007-01-01) 198,4

Susisiekimas

Išvystytas geležinkelio mazgas, Simferopolyje veikia tarptautinis oro uostas

Automobilių keliai srityje:
Maršrutas Didesni miestai respublikoje UkrainaUkrainietiška
numeracija
Tarptautinė
numeracija
Statusas
Ukraina Chersonas – Gruzija Potis Armianskas, Krasnoperekopskas, Feodosija, Kerčė M17 E97 Tarptautinis
Norvegija Kirkenes – Ukraina Jalta Simferopolis, Alušta M18 E105 Tarptautinis
Ukraina Jalta – Ukraina Simferopolis Livadija, Alupka, Forosas, Balakvala H19 - Nacionalinis

Turizmas

Kregždžės lizdo“ pilis Jaltoje

XIX a. caro šeima bei Rusijos kilmingieji pietinėje Krymo pakrantėje įsirengė vasaros rezidencijas. Nuo tada Krymas tapo žinomas kaip atostogų bei poilsiavimo vieta. Prie Juodosios jūros ilsėjosi nemažai garsių menininkų, rašytojų (pvz., kaip Antonas Čechovas), kurie dėl šilto ir neatšiauraus Krymo klimato netgi apsigyveno.

Sovietmečiu Krymas tapo „Visasąjunginių sanatorijų“ vieta, kur, sezono metu, atvykdavo iki 10 milijonų poilsiautojų. Ukrainai atgavus nepriklausomybę, turistų skaičius sumažėjo. Pastaraisiais metais Ukrainą atranda vis daugiau užsienio poilsiautojų (dėl žemų kainų).

Krymo pietinėje dalyje, ties Ursufu, iki šiol veikia Tarptautinis vaikų poilsio ir sveikatingumo centras Artekas.

Pagrindiniai kurortai: Jalta, Mischoras, Alupka, Simeizas, Hurzufas, Alušta, Feodosija, Eupatorija.

Koktebelio panorama
Sudako panorama

Šaltiniai

Nuorodos