Paežerėlių valsčius

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Paežerėlių valsčius
Laikotarpis: 18671950 m.
Lithuania adm location map.svg
Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje
Adm. centras: Kriūkai,
Paežerėliai
Rusijos imperija Rusijos imperija
Suvalkų gubernija Naumiesčio apskritis (1867–1915)
Lietuva Lietuva
Šakių apskritis (1919–1940)
Trečiasis Reichas Trečiasis Reichas
Ostlandas Šakių apskritis (1941–1944)
Tarybų Sąjunga Tarybų Sąjunga
Lietuvos TSR Šakių apskritis (1944–1950)

Paežerėlių valsčius (iki 1918 m. pabaigos Sviatošino valsčius, rus. гмина Святошинъ, lenk. gmina Światoszyn) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės pietvakarių Lietuvos teritorijoje, kairiajame Nemuno krante. Centrai – Kriūkai (kurį laiką – Paežerėliai).

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Valsčius įkurtas XIX a. pradžioje, vėliau atkurtas 1867 m. Valsčius panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija perduota Šakių rajonui (7 apylinkės).

Valsčiaus istorija
Metai Plotas, km² Gyventojų sk. Ūkių sk. Suskirstymas Gyvenvietės
1923[1] 90 4306 878
1949-01-01
(išsamiau)
91 7 apylinkės [2]

Suskirstymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinė gyvenvietė Apylinkė, 1949 m.[3]
Gerdžiūnai Gerdžiūnų apylinkė
Ilguva Ilguvos apylinkė
Kriūkai Kriūkų apylinkė
Leoniškiai Leoniškių apylinkė
Sutkai Sutkų apylinkė
Žemoji Panemunė Žemosios Panemunės apylinkė
Žuklijai Žuklijų apylinkė
Iš viso: 7 apylinkės

Gyvenvietės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1923 m. surašymo metu valsčiuje buvo šios gyvenvietės:

  • Andruniškės vs.
  • Antubiškių (Kalmukų) k.
  • Baradiškių k.
  • Bartulių k.
  • Buožių k.
  • Burbų (Žemaitėlių) k.
  • Čerbiškės k.
  • Dulinčiškių k.
  • Eičiūnų k.
  • Eiginų k.
  • Gegužių k.
  • Gerdžiūnų k.
  • Ilguvos dv.
  • Ilguvos k.
  • Ilguvos Maž. vs.
  • Joginiškių k.
  • Jokūbonių k.
  • Jokūbonių Naujųjų k.
  • Juškių k.
  • Klaugių k.
  • Kmitiškės vs.
  • Kreivių k.
  • Kriūkų mstl.
  • Kulnių k.
  • Kumečių k.
  • Leoniškių I k.
  • Leoniškių II k.
  • Liepalotėlių (Bundžių) k.
  • Liudvinavos (Naudvario) plv.
  • Margovos (Naujienos) k.
  • Meškioliūnų k.
  • Mikniškės k.
  • Mišiūnų dv.
  • Morkų k.
  • Nareikų k.
  • Paežerėlių k.
  • Paizdagių k.
  • Pajotulių k.
  • Paluolių (Savalkėlių) k.
  • Pamiontkos (Padainių Balynių)
  • Panemuniškių k.
  • Patašių k.
  • Piesčių k.
  • Pypliškės k.
  • Prasčiūnų k.
  • Puidokų k.
  • Puniškių k.
  • Ranynės k.
  • Raponiškių vs.
  • Rimosiškių k.
  • Skardupių (Kedebliškių) k.
  • Soboliškių k.
  • Sutkiškių k.
  • Sutkų k.
  • Svetošino dv.
  • Svirgalų k.
  • Šalnynės (Žemliuvkos) vs.
  • Tirvidonių k.
  • Tūbiškių k.
  • Tučių k.
  • Tvirbutų plv.
  • Urlikiškės (Jonikynės, Eižikyn
  • Vaidgirio k.
  • Vedegiškių k.
  • Vedegiškių Nauj. k.
  • Zigmantiškės k.
  • Žeimio plv.
  • Žemosios Panemunės mstl.
  • Žuklijų k.

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tautinė sudėtis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1923 m. gyveno 4306 žmonės:

Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Valsčiuje gimę žymūs žmonės
Gimimo metai Gimimo vieta Žmogus Mirties metai
1892 Šalnynė Antanas Sutkus, režisierius, pedagogas 1968
1897 Svetošinas Kazys Germanas, valstybės veikėjas 1980

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  2. Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 122
  3. Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 126