Pereiti prie turinio

Paežerėlių valsčius

Koordinatės: 55°04′š. pl. 23°25′r. ilg. / 55.07°š. pl. 23.41°r. ilg. / 55.07; 23.41
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

55°04′š. pl. 23°25′r. ilg. / 55.07°š. pl. 23.41°r. ilg. / 55.07; 23.41

Paežerėlių valsčius
Laikotarpis: 18671950 m.
Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje
Adm. centras: Paežerėliai,
Kriūkai (1932)
Rusijos imperija Rusijos imperija
Suvalkų gubernija Naumiesčio apskritis (1867–1915)
Lietuva Lietuva
Šakių apskritis (1919–1940)
Trečiasis Reichas Trečiasis Reichas
Ostlandas Šakių apskritis (1941–1944)
Sovietų Sąjunga Sovietų Sąjunga
Lietuvos TSR Šakių apskritis (1944–1950)

Paežerėlių valsčius (iki 1918 m. pabaigos Sviatošino valsčius, rus. гмина Святошинъ, lenk. gmina Światoszyn) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės pietvakarių Lietuvos teritorijoje, kairiajame Nemuno krante. Centrai – Kriūkai (kurį laiką – Paežerėliai).

Valsčius įkurtas XIX a. pradžioje, vėliau atkurtas 1867 m. Suvalkų gubernijoje. 1931 m. gegužės 22 d. 58 vietovės perduotos atkurtam Ilguvos valsčiui. Paežerėlių valsčius panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija perduota Šakių rajonui (7 apylinkės).

Valsčiaus istorija
Metai Plotas, km² Gyventojų sk. Ūkių sk. Suskirstymas Gyvenvietės
1888 m.[1] 4133
1923 m.[2] 90 4306 878
1932 m. 97 5030 13 seniūnijų [3]
1949-01-01
(išsamiau)
91 7 apylinkės [4]
Pagrindinė gyvenvietė Seniūnija, 1932 m.[6] Apylinkė, 1949 m.[7]
Gegužiai Gegužių seniūnija -
Gerdžiūnai Gerdžiūnų seniūnija Gerdžiūnų apylinkė
Ilguva Ilguvos seniūnija Ilguvos apylinkė
Jokūboniai Jokūbonių seniūnija -
Kriūkai Kriūkų seniūnija Kriūkų apylinkė
Leoniškiai Leoniškių seniūnija Leoniškių apylinkė
Morkai Morkų seniūnija -
Puniškiai Puniškių seniūnija -
Sutkai Sutkų seniūnija Sutkų apylinkė
Tervydoniai Tirvydonių seniūnija -
Žeimis Žeimių seniūnija -
Žemoji Panemunė Panemunės seniūnija Žemosios Panemunės apylinkė
Žuklijai Žuklijų seniūnija Žuklijų apylinkė
Iš viso: 13 seniūnijų 7 apylinkės

1923 m. surašymo metu valsčiuje buvo šios gyvenvietės:

  • Andruniškės vs.
  • Antubiškių (Kalmukų) k.
  • Baradiškių k.
  • Bartulių k.
  • Buožių k.
  • Burbų (Žemaitėlių) k.
  • Čerbiškės k.
  • Dulinčiškių k.
  • Eičiūnų k.
  • Eiginų k.
  • Gegužių k.
  • Gerdžiūnų k.
  • Ilguvos dv.
  • Ilguvos k.
  • Ilguvos Maž. vs.
  • Joginiškių k.
  • Jokūbonių k.
  • Jokūbonių Naujųjų k.
  • Juškių k.
  • Klaugių k.
  • Kmitiškės vs.
  • Kreivių k.
  • Kriūkų mstl.
  • Kulnių k.
  • Kumečių k.
  • Leoniškių I k.
  • Leoniškių II k.
  • Liepalotėlių (Bundžių) k.
  • Liudvinavos (Naudvario) plv.
  • Margovos (Naujienos) k.
  • Meškioliūnų k.
  • Mikniškės k.
  • Mišiūnų dv.
  • Morkų k.
  • Nareikų k.
  • Paežerėlių k.
  • Paizdagių k.
  • Pajotulių k.
  • Paluolių (Savalkėlių) k.
  • Pamiontkos (Padainių Balynių)
  • Panemuniškių k.
  • Patašių k.
  • Piesčių k.
  • Pypliškės k.
  • Prasčiūnų k.
  • Puidokų k.
  • Puniškių k.
  • Ranynės k.
  • Raponiškių vs.
  • Rimosiškių k.
  • Skardupių (Kedebliškių) k.
  • Soboliškių k.
  • Sutkiškių k.
  • Sutkų k.
  • Svetošino dv.
  • Svirgalų k.
  • Šalnynės (Žemliuvkos) vs.
  • Tirvidonių k.
  • Tūbiškių k.
  • Tučių k.
  • Tvirbutų plv.
  • Urlikiškės (Jonikynės, Eižikyn
  • Vaidgirio k.
  • Vedegiškių k.
  • Vedegiškių Nauj. k.
  • Zigmantiškės k.
  • Žeimio plv.
  • Žemosios Panemunės mstl.
  • Žuklijų k.

Tautinė sudėtis

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1923 m. gyveno 4306 žmonės:

Žymūs žmonės

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Valsčiuje gimę žymūs žmonės
Gimimo metai Gimimo vieta Žmogus Mirties metai
1883 Gegužiai Pranciškus Juškaitis, kunigas 1961
1892 Šalnynė Antanas Sutkus, režisierius, pedagogas 1968
1897 Sviatošinas Kazys Germanas, valstybės veikėjas 1980
1933 Gegužiai Albinas Vaičiūnas, kultūros istorikas 2023
  1. Списки населенныхъ мѣстъ Сувалкской губерніи: как матеріалъ для историко-этнографической географіи края. Собралъ Э. А. Вольтеръ. Санктпетербургъ, 1901. (Archive.org nuoroda)
  2. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  3. Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 677–692 psl.
  4. Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 122
  5. Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 680 psl.
  6. Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 688 psl.
  7. Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 126