Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022

Pridėti nuorodas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Įkurta 2017 m. balandžio 4 d.[1]
Panaikinta {{{Panaikinta}}}
Trumpinys Kaunas 2022
Tipas
Anksčiau
Jurisdikcija
Buveinė Laisvės al. 36,
44240 Kaunas
Metinis biudžetas {{{Metinis biudžetas}}}
Vadovas Virginija Vitkienė
Pavaduotojas
Darbuotojų 28 (2023-05)[2]
Narių skaičius {{{Narių skaičius}}}
Biudžetas
Aukštesnioji agentūra {{{Aukštesnioji}}}
Svetainė Kaunas2022.EU
Infolentelė: žiūrėti • aptarti • redaguoti

„Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ (sutr. „Kaunas 2022“) – Europos kultūros sostinės realizavimo projektas, vykdytas 2017–2023 m.[3]

Pasiruošimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2012 m. Kauno bienalės vadovei Virginijai Vitkienei kilo idėja Kaunui kandidatuoti Europos kultūros sostinių projekte.[4] Pasitarus su kultūrininkais ir Kauno miesto savivaldybe, nuspręsta teikti paraišką. V. Vitkienė tapo projekto vadove.

2015 m. Kultūros ministerijai paskelbus Europos kultūros sostinės atranką, Kaunas pasisiūlė su šūkiu „Iš laikinosios į šiuolaikinę“.[5] Deklaruotas programos tikslas – miesto transformavimas į šiuolaikinę kultūros sostinę pasitelkiant naujo mito miestui kūrimą ir bendrakūrybos metodus. 2017 m. Kaunas laimėjo Europos kultūros sostinės 2022-aisiais titulą.[6] Programai įgyvendinti įkurta VšĮ „Kaunas 2022“.

Šiuolaikinio Kauno mito trilogija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pasak organizatorių, idėja transformuoti miestą pasitelkiant mitą buvo unikali, iki šiol joks miestas nebandė kurti šiuolaikinio mito.[7] Pagrindinis mito herojus – Kauno Žvėris. Miesto transformacija buvo suskirstyta į tris Šiuolaikinio Kauno Mito Trilogijos veiksmus, žymėjusius ir didžiausius „Kaunas 2022“ renginius:

  1. Sukilimas (angl. k. Confusion): sausio 19-23 d., titulo metų atidarymo ceremonija bei miesto, rajono ir gyventojų kultūrinis „pabudimas“;
  2. Santaka (angl. k. Confluence): gegužės 20-22 d., didysis „Kaunas 2022“ renginys, bendruomenės ir bendrakūrybos šventė;
  3. Sutartis (angl. k. Contract): lapkričio 28-27 d., titulo metų uždarymo ceremonija, miesto, rajono ir jų gyventojų susitarimas ir pažadas gyventi ilgai ir laimingai.

Kiekvieną dalį kūrė ir realizavo lietuviai ir užsieniečiai. Viso „Kaunas 2022“ programą įgyvendino 19 tūkst. menininkų, tarp kurių tokie kūrėjai kaip Marina Abramović, Philip Miller, William Kentridge, Yoko Ono, Jenny Kagan, Robert Wilson ir kt.

Programos kryptys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Modernizmas ateičiai – skatino bendruomenių sąmoningumą ir ryšį su Kauno modernizmo paveldu, kurdami naujus kūrybinius projektus ir stiprindami šio paveldo aktualumą Europos mastu.[8]

Dizainas laimei – Kūrė naują supratimą apie patogų ir visiems prieinamą miestą ir miestietiškumą, paremtą dizainerių bei aplinkos specialistų rekomendacijomis. [9]

Atminties biuras – rinko žmonių istorijas, jas garsino ir siekė žadinti daugiatautę Kauno miesto ir rajono atmintį, stiprinti bendravimą tarp skirtingų čia gyvenančių bendruomenių.[10]

Mitinis Žvėris – pramoginis programos elementas. Ruošė didžiųjų 2022 metų renginių siužetus, pasitelkdamas visus Kaune buvusius ir naujai kuriamus pasakojimus. Kūrė Mitinio Kauno žvėries legendą.[11]

Kylantis Kaunas – skirtas įvairaus amžiaus jaunajai kartai – nuo kūdikių iki jaunų suaugusiųjų. Programos tikslas – padėti jaunajai kartai kurti tokį miestą, kuriame jie norėtų gyventi.[12]

Visi kaip vienas – didino Kauno miesto ir Kauno rajono žmonių bendruomeniškumą per kultūrinius užsiėmimus: gyventojai buvo skatinami per bendras veiklas burtis į tamprias ir kūrybiškas bendruomenes.[13]

Šiuolaikinės seniūnijos – jungė Kauno rajono gyventojus su menininkais bei specialistais, kartu tyrinėjo seniūnijų identitetą ir jį atskleidė 2022-ųjų metų programoje.[14]

Kultūros partnerystės – tai kultūros organizacijų ir kūrėjų tinklas, kuris drauge su „Kaunas 2022“ vystė daugiau nei 100 unikalių kūrybinių projektų, skirtų specialiajai 2022-ųjų metų programai.

Iššūkiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pandemija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

COVID-19 pandemija nežymiai pakeitė projektą.

2020 m. prasidėjus karantinui organizatoriai atšaukė vieną iš didžiųjų renginių – Tarptautinę laimės dieną, kasmet švenčiamą kovo 20 d.

Tęsiantis karantinui buvo pradėtas projektas „Kultūra į kiemus“. Jo metu kultūros renginiai organizuoti Kauno regiono daugiabučių kiemuose – šiuolaikinio cirko, šokio, teatro, muzikos atlikėjų pasirodymai. 2021 m. projektas „Kultūra į kiemus“ apdovanojimuose „Classical: NEXT 2021 Innovation Award“ buvo išrinktas unikaliausiu muzikos projektu pasaulyje ir buvo tęsiamas iki viso projekto pabaigos. [15]

Karantino apribojimai keitė projekto renginius, tačiau laikantis saugumo apribojimų, projekto komandai pavyko įgyvendinti net ir oficialią titulo metų atidarymo ceremoniją, kurią stebėjo ~40 tūkst. lankytojų.[16]

Karas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2022 m. vasario 24 d. rusams užpuolus Ukrainą atšauktas[17] Tarptautinės laimės dienos festivalis Kaune, o festivaliui skirtos lėšos panaudotos sukurti naują projektą – „CulturEUkraine“ centrą[18]. 2022 m. kovo 17 d. atvertas centras visus titulo metus veikė kaip ukrainiečių bendruomenei skirta bendradarbystės erdvė ir individualios studijos, dirbtuvės, kuriuose galima naudotis nemokamu internetu, susitikimų ir video konferencijų erdve. Visus metus čia buvo organizuojami ukrainiečių kūrėjų koncertai, parodos ir kiti renginiai, teikiama pagalba randant vietos partnerius ir klientus.

Rezultatai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Projekto rezultatai 2017-2022 m.[19][20]:

  • 150 tūkst. dalyvių;
  • 2,4 mln. lankytojų, 309 tūkst. turistų (pasiekti priešpandeminiai turizmo lygiai);
  • Programą kūrė 19 tūkst, menininkų (30% užsieniečiai, 70% lietuviai);
  • >3000 renginių;
  • 4000 Lietuvos, 1300 tarptautinių partnerių;
  • >50 rėmėjų;
  • ~1500 savanorių.

Palikimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Projektui pasibaigus, mieste ir rajone liko >1000 išliekamųjų produktų – festivalių, meno objektų, maršrutų, leidinių ir kt.

Pasak organizatorių, bus tęsiami didieji projekto renginiai[21]:

  • Kovo 20 d. – Tarptautinė laimės diena
  • Gegužės-rugsėjo mėn. – kultūros laivas „Nemuno 7“ (Zapyškis, Kauno raj.)
  • Gegužės 3-6 d. – festivalis „Japonijos dienos Kaune WA!“
  • Gegužės 10–14 d. – „Kauno literatūros savaitė“
  • Gegužės 26 d. – „Kiemų šventė“
  • Gegužės 27 d. – bendruomenių iniciatyva „Švęskime upę“
  • Birželio-rugsėjo mėn. – „Šiuolaikinės seniūnijos“
  • Birželio 29 – liepos 2 d. – šiuolaikinio miesto festivalis „Audra“
  • Rugpjūčio 1–6 d. – tarptautinis scenos menų festivalis „ConTempo“
  • Rugsėjo 9 d. – „Fluxus festivalis“
  • Nuo 2023 m. rudens – „Istorijų festivalis“
  • Visus metus – viešo meno maršrutas Kauno rajone „Smaragdo kelias“

Leidiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ paraiška
  • „Kaunas 2022“ programos knyga
  • „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ savanorių gidas
  • Parodų katalogai: „MoFU 360/365“, W. Kentridge „Tai, ko nepamename“, J. Kagan „Iš tamsos“...
  • Knyga „Kauno žydai“
  • „Kauno Žvėries pasakų knyga“
  • „Subjektyvus Kauno atlasas: šiuolaikinės modernizmo perspektyvos“

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. ↑ https://rekvizitai.vz.lt/imone/kaunas_2022/juridinis-asmuo/
  2. ↑ https://rekvizitai.vz.lt/imone/kaunas_2022/
  3. ↑ 15min.lt, Europos kultūros sostinės projektas Kauną įrašė į naujus žemėlapius: įspūdingi skaičiai [1]
  4. ↑ 15min.lt, „Kaunas 2022“ vadovė V.Vitkienė – apie įtampą su V.Matijošaičiu, pilną vilkiką karstų ir medikų pagalbą M.Abramovič[2]
  5. ↑ 15min.lt, Kaunas: iš laikinosios – į šiuolaikinę sostinę[3]
  6. ↑ Lietuvos Respublikos kultūros ministerija[4]
  7. ↑ LRT, Kauno Žvėris – mitas, šiuolaikinę sostinę lydėsiantis kiekvieną 2022-ųjų dieną ir ateityje[5]
  8. ↑ Modernizmas ateičiai[6]
  9. ↑ Dizainas laimei[7]
  10. ↑ Atminties biuras[8]
  11. ↑ Mitinis Žvėris[9] Archyvuota kopija 2023-03-28 iš Wayback Machine projekto.
  12. ↑ Kylantis Kaunas[10] Archyvuota kopija 2022-12-06 iš Wayback Machine projekto.
  13. ↑ Visi kaip vienas[11] Archyvuota kopija 2023-03-30 iš Wayback Machine projekto.
  14. ↑ Šiuolaikinės seniūnijos[12] Archyvuota kopija 2023-03-28 iš Wayback Machine projekto.
  15. ↑ Klaipėda.diena.lt, „Kaunas 2022“ projektas „Kultūra į kiemus“ tapo unikaliausiu muzikos projektu pasaulyje[13]
  16. ↑ Kas vyksta Kaune, Su įspūdingu projekcijų šou Kaunas oficialiai pradėjo Europos kultūros sostinės metus[14]
  17. ↑ Diena.lt, Atšaukti Laimės dienos renginiai[15]
  18. ↑ Lietuvos rytas, Atidaroma nauja Kauno pašto erdvė „CulturEUkraine“, skirta Ukrainos kūrėjams bei visiems ukrainiečiams[16]
  19. ↑ Kaunas 2022, „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ programa baigėsi: organizatoriai atskleidžia svarbiausius skaičius ir ateities planus[17]
  20. ↑ It's Kaunastic, „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ programa baigėsi: organizatoriai atskleidžia svarbiausius skaičius ir ateities planus [18]
  21. ↑ 15min.lt, Europos kultūros sostinės metai baigėsi, bet tradicija tapę renginiai tęsiasi: 11 iniciatyvų, į Kauną sugrįžtančių 2023 m. [19]
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Kaunas_–_Europos_kultūros_sostinė_2022&oldid=7049832"