Felicijonas Karpis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Felicijonas Karpis
Karpiai
Karpiai
Karpiai
Gimė: 1821 m. spalio mėn.
Joniškėlis
Mirė: 1880 m. rugpjūčio 5 d. (~59 metai)
Joniškėlis
Tėvas: Eustachijus Karolis Karpis
Motina: Viktorija Pliaterytė
Sutuoktinis(-ė): Anna de Gillet Lafaytte
Vaikai:

Ignacijus Karpis
Eustachijus Karpis
Marijona Karpytė
Felicija Karpytė

Felicijonas Steponas Antanas Karpis (1821 m. rugsėjo 12 d., spalio 16 d. pakrikštytas Vilniaus šv. Jonų bažnyčioje – 1880 m. rugpjūčio 5 d., Joniškėlis) – Rusijos imperijos valstybės ir karinis bei visuomenės veikėjas. [1]

Šeima[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kilęs iš Lietuvos bajorų Karpių giminės Joniškėlio šakos. Tėvas Eustachijus Karolis Karpis, motina Viktorija Pliaterytė. Broliai Pranciškus Felicijonas Benediktas Jurgis Karpis, Konstancijus Karpis, (18231870 m.), Eustachijus Karpis (18261852 m.)

Žmona Anna de Gillet Lafaytte.

  • Sūnaus Ignacijaus (18591903) valdos buvo Rėkyva, Gilvydžiai ir Senkonys. Jis buvo vedęs pravoslavę baronaitę Marceliną Hahn, su kuria turėjo sūnus – Ignacijų ir Eustachijų. Joniškėlio dvaro įpėdiniui vedus pravoslavę, jis neteko Joniškėlio ir apsigyveno Rėkyvos (tada vadintas Rekijavo) dvare.
  • Sūnui Eustachui taip pat vedus rusę, jis neteko palikimo. Tik prieš mirtį tėvas jam paliko Gulbinėnų dvarą.
  • Duktė Marijona ištekėjo už savo pusbrolio Benedikto Karpio, gyveno tėvo skirtame Gulbinėnų dvare. Prieš mirtį tėvas jai paskyrė Joniškėlio dvarą.
  • Duktė Felicija tapo Liūdynės dvarininko S. Meištavičiaus žmona.

Dvarai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagal 1868 m. gruodžio 20 d. dalybų aktą jam atiteko Joniškėlis, Gustoniai, Neirai, Palėvenė, Senkonys, Paežeriai, Zubriškiai, Meškalaukis, Rėkyva ir Gilvydžiai. Pagal 1871 m. gruodžio 9 d. dalybų aktą, surašytą mirus broliui Konstantinui Karpiui jam atiteko Daugeloniai, Linkuva, Rimkūnai, Liesai. Jo valdos sudarė 36 762 dešimtines.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Jaunystėje tarnavo caro kariuomenėje, caro rūmų kamergeris ir tikrasis slaptasis patarėjas. Nuo 1857 m. gvardijos ulonų pulko rotmistras, bet tų pačių metų rugsėjo 10 d. išėjo į atsargą. 1858 m. gruodžio 10 d. išrinktas Panevėžio apskrities bajorų maršalka, nuo 1862 m. sausio 19 d. iki 1878 m. gegužės 12 d. Kauno gubernijos bajorų maršalka.

Nuo 1859 m. vasario – Panevėžio apskrities mokyklų garbės kuratorius, nuo 1862 m. sausio 19 d. Panevėžio kalėjimų kuratorius. 1872 m. tituluotas Panevėžio apskrities garbės taikos teisėju.

1863 m. sukilime tiesiogiai nedalyvavo, tačiau kai po sukilimo kai kurie Joniškėlio kaimai buvo apkaltinti ir masiškai tremiami į Sibirą, turėdamas didelį autoritetą ir įtaką caro rūmuose, valstiečius užstojo ir jie buvo sugrąžinti jau iš kelionės.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Visuotinė lietuvių enciklopedija. IX t. 2006 m. Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas