Karklažvirblis
| Passer montanus | ||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
 Karklažvirblis (Passer montanus) | ||||||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||||
| ||||||||||||||
| Binomas | ||||||||||||||
| Passer montanus Linnaeus, 1758 |
Karklažvirblis (Passer montanus) – žvirblinių šeimos paukštis.
Paplitimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Eurazijoje paplitęs nuo Atlanto iki Ramiojo vandenyno, šiaurėje gyvena iki pat Kolos pusiasalio, Pečioros žiočių, Jamalo pusiasalio, Taimyro, Viliujo, Vitimo baseinų, pietuose – iki Indokinijos, pietų Himalajų, Artimųjų Rytų, Balkanų, Viduržemio pakrantės.
Lietuvoje gausiai paplitęs.
Išvaizda[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Karklažvirblis šiek tiek mažesnis už naminį žvirblį. Nuo jo skiriasi rudu viršugalviu ir dėme ant skruosto, bei neturi vadinamojo „kaklaraiščio“ ant pilvo.
Elgsena[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Gyvena kaimų sodybose, miesteliuose, miestų želdiniuose. Elgesiu panašus į naminį žvirblį, bet ne toks landus. Rudenį ir žiemą laikosi pulkais. Balsas ne toks įkyrus, švelnesnis negu žvirblio. Lizdą suka senų kriaušių, obelų, gluosnių, beržų drevėse, pastatų plyšiuose, gandralizdžiuose, inkiluose. Deda 4-6 įvairių spalvų kiaušinius. Peri 13-14 dienų. Kartais išveda dvi vadas.
Mityba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Vasarą maitinasi grūdais, vabzdžiais, vikšrais. Rudenį, žiemą lesa sėklas[1].
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ „Lietuvos fauna“: Paukščiai 2., Vilnius, „Mokslas“, 1991 m.
