Karklažvirblis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Passer montanus
Karklažvirblis (Passer montanus)
Karklažvirblis (Passer montanus)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
(Wikispecies-logo.svg Animalia)
Tipas: Chordiniai
(Wikispecies-logo.svg Chordata)
Klasė: Paukščiai
(Wikispecies-logo.svg Aves)
Būrys: Žvirbliniai paukščiai
(Wikispecies-logo.svg Passeriformes)
Šeima: Audėjiniai
(Wikispecies-logo.svg Passeridae)
Gentis: Žvirbliai
(Wikispecies-logo.svg Passer)
Rūšis: Karklažvirblis
(Wikispecies-logo.svg Passer montanus)
Binomas
Passer montanus
Linnaeus, 1758

Karklažvirblis (lot. Passer montanus, angl. Tree Sparrow, vok. Feldsperling) – audėjinių šeimos paukštis.

Paplitimas[taisyti | redaguoti kodą]

Eurazijoje paplitęs nuo Atlanto iki Ramiojo vandenyno, šiaurėje gyvena iki pat Kolos pusiasalio, Pečioros žiočių, Jamalo pusiasalio, Taimyro, Viliujo, Vitimo baseinų, pietuose – iki Indokinijos, pietų Himalajų, Artimųjų Rytų, Balkanų, Viduržemio pakrantės.

Lietuvoje gausiai paplitęs.

Išvaizda[taisyti | redaguoti kodą]

Karklažvirblis šiek tiek mažesnis už naminį žvirblį. Nuo jo skiriasi rudu viršugalviu ir dėme ant skruosto, bei neturi vadinamojo „kaklaraiščio“ ant pilvo.

Elgsena[taisyti | redaguoti kodą]

Karklažvirblio čirškėjimas

Gyvena kaimų sodybose, miesteliuose, miestų želdiniuose. Elgesiu panašus į naminį žvirblį, bet ne toks landus. Rudenį ir žiemą laikosi pulkais. Balsas ne toks įkyrus, švelnesnis negu žvirblio. Lizdą suka senų kriaušių, obelų, gluosnių, beržų drevėse, pastatų plyšiuose, gandralizdžiuose, inkiluose. Deda 4-6 įvairių spalvų kiaušinius. Peri 13-14 dienų. Kartais išveda dvi vadas.

Mityba[taisyti | redaguoti kodą]

Vasarą maitinasi grūdais, vabzdžiais, vikšrais. Rudenį, žiemą lesa sėklas[1].

Dėtis

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. „Lietuvos fauna“: Paukščiai 2., Vilnius, „Mokslas“, 1991 m.
Commons-logo.svg

Vikiteka