Viliujus

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Viliujis)
Jump to navigation Jump to search
Viliujus
Viliujus Jakutijoje
Viliujus Jakutijoje
Ilgis 2650[1][2] km
Baseino plotas 454 000 km²
Vidutinis debitas 1480[3] m³/s
Ištakos Krasnojarsko kraštas
Žiotys Lena
Šalys Rusija (Krasnojarsko kr. ir Jakutija)

Viliujus (rus. Вилюй, jak. Бүлүү) – upė Rusijoje, Rytų Sibire (Krasnojarsko krašte ir Jakutijoje); kairysis Lenos intakas. Teka į rytus per Vidurio Sibiro plokščiakalnį ir Centrinės Jakutijos žemumą. Krantai miškingi, vagoje – slenksčiai. Nuo Černyševskio kaimo iki Čirkuo upės žiočių upės baseine sudarytas Viliujaus tvenkinys. Nuo Suntaro slėnis išsiplėčia. Nuo Viliujsko teka plačiu pelkėtu slėniu, vingiuodamas ir sudarydamas salas (Chočentacho s. ilgis 15 km).

Svarbiausi intakai:

Vidutinis Viliujaus debitas ties Černyševskiu – 600 m³/s, ties Suntaru – 800 m³/s, ties žiotimis – 1700 m³/s. Pavasario potvynio metu debitas gali siekti 10 000–15 000 m³/s, o žiemą – 2–5 m³/s. Pavasario potvynio aukštis 10–15 m. Užšalusi upė būna nuo spalio vidurio iki gegužės pabaigos.[2] Pavasarį žemupyje susidaro ledų kamščiai. Laivyba nuo Černyševskio (1170 km). Svarbiausios prieplaukos: Viliujskas, Niurba, Suntaras, Černyševskis.[4][5][6]

Turtinga žuvų (eršketai, lašišinės žuvys ir kt.). Upės baseine yra deimantų, akmens anglių, gamtinių dujų, valgomosios druskos telkiniai.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Государственный водный реестр
  2. 2,0 2,1 Большая Советская Энциклопедия // Б. А. Введенский II. — Москва: ПГК им. Молотова, 16.11.1951 г. — Т. 08 // ВИБРАФОН - ВОЛОВО //. — С. 85.
  3. A Regional, Electronic, Hydrographic Data Network For the Arctic Region
  4. Viliujus. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XV (Venk–Žvo). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2014
  5. Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. Москва: Советская энциклопедия, 1983.
  6. „Vilyuy River“. Encyclopedia Britannica. Nuoroda tikrinta 2021-01-05.