Iftaras

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Iftaras Kaire 2005 m.

Iftaras (arab. افطار = ifṭār) – islamo kultūroje paplitęs paprotys, vakarienė valgoma Ramadano mėnesio metu.

Paprotys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Ramadanas yra pasniko mėnuo, kuomet yra draudžiama valgyti dienos metu. Todėl visą mėnesį musulmonai valgo tik du kartus per dieną. Anksti ryte prieš aušrą valgomi lengvi pusryčiai (suhuras arab. سحور = suḥūr), po kurių seka priešaušrio malda (arab. صلاة الفجر = ṣalāt al-fajr). Tada prasideda griežtas pasninkas (arab. صوم = sawt), kurio metu draudžiama valgyti. Po popiečio maldos (arab. صلاة العصر = ṣalāt al-ʿaṣr) pradedama ruoštis iftarui, atsidaro patiekalus parduodančios perduotuvės. Ramadano metu paprastai veikia tik tam tikslui skirtos prekyvietės. Nusileidus saulei vyksta polaidžio malda (arab. صلاة المغرب = ṣalāt al-maġrib), po kurios iš karto valgomas iftaras[1].

Iftaro pradžioje yra tradicija suvalgyti tris datules, nes taip darė pranašas Mahometas. Vėliau yra gausiai vaišinamasi įvairiais halal patiekalais, kurie labai įvairuoja priklausomai nuo regiono ir šalies. Iftaras gali būti valgomas šeimoje, bet taip pat ir mečetėje, restorane, kitose viešose vietose. Neretai vyksta teatriniai pasirodymai. Mečetėse neretai organizuojamas labdaringas iftaras, kuriam maisto suneša visa bendruomenė. Vaišinti kažką iftaro metu yra laikoma aukščiausio lygio labdaros (sadqah) ženklu[2].

Po iftaro kalbama nakties malda (arab. صلاة العشاء = ṣalāt al-ʿišā). Po jos vyksta specialios, tik Ramadanui skirtos pamaldos taravihas (arab. تراويح = Tarawih): skaitoma viena iš 30 koranų dalių (džuzas) ir atliekami gausūs raka (atsiklaupimų serijos).

  • Laukiant iftaro JAE
    Laukiant iftaro JAE
  • Restoranas prieš Iftarą Rijade
    Restoranas prieš Iftarą Rijade
  • Iftaras Irake
    Iftaras Irake
  • Iftaras Irane
    Iftaras Irane
  • Iftaras Indonezijoje
    Iftaras Indonezijoje

Įvairovė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Didžiojo Irano šalys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Iftar/Eftari/Iftar/Iftor ir jo sociokultūrinės tradicijos
Nematerialusis pasaulio paveldas
Iftaras Imamo Rezos mečetėje Irane
Vieta Azerbaidžano vėliava Azerbaidžanas, Irano vėliava Iranas, Turkijos vėliava Turkija, Uzbekijos vėliava Uzbekija
Regionas** APA
Įrašas 2023
Nuorodos
Nuoroda
Vikiteka: IftarasVikiteka
* Pavadinimas, koks nurodytas UNESCO sąraše.
** Regionas pagal UNESCO skirstymą.

Turkijoje prieš iftarą minaretuose uždegamos žvakės candill, ir jo pradžią miestuose žymi patrankos šūvis. Kiekviename mieste yra tradicinės iftaro susirinkimų vietos. Istambule tokios yra Mėlynoji mečetė ir Sultanachmeto aikštė. Paprastai valgomi prabangūs patiekalai kildinami iš osmanų rūmų virtuvės. Iftaras prasideda nuo sriubos ar meze lėkštės, vadinamos iftaryye. Tiekiama speciali ramadano duona (turk. Ramazan pidesi), biorekai, basturma, sudžukas, sūris. Specialus iftaro desertas yra giulačas (turk. Güllaç), – piene su rožių vandeniu virtas gardėsis[3].

Irane kiekviename mieste irgi yra populiariausios iftaro vietos. Didžiausia jų – Imamo Rezos mečetė Mešhedo mieste sutraukia keliolika tūkstančių žmonių[4]. Čia tiekiami persų virtuvės patiekalai: vietinės duonos rūšys, lakštinių sriuba eš reštehas, troškiniai halimai, panyras su daržovėmis ir kt.[5].

Afganistane, Vidurio Azijoje tiekiamas plovas, sriuba, vietinės duonos rūšys, mantai, kebabas ir pan.

Dauguma dabartinių iftaro tradicijų susiformavo Osmanų ir Sefevidų imperijų laikais. Turkijos ir Didžiojo Irano šalyse (Azerbaidžane, Irane, Uzbekijoje) puoselėjama iftaro tradicija 2023 m. buvo pripažinta kaip nematerialusis pasaulio paveldas[6].

Pietų ir Pietryčių Azija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Indijoje iftaras gali būti vegetariškas arba mėsiškas. Sūrūs patiekalai paprastai valgomi prieš saldžius. Haidarabade valdomi sotūs halimai. Pietinėje indijoje mėgstama ilgai su mėsa ir daržovėmis virta ryžių košė. Vegetarai paprastai valgo pienišką patiekalą surkumba. Bengalijoje ir Bangladeše iftaro metu valdomas specialus plovas akhni, bulvių kepsneliai alu čop, mėgstami lęšių paplotėliai pijadžu, tešloje kepti baklažanai beguni, troškiniai halimai, samosos, ankštinių patiekalai dal puri, čola, kebabas, pita, pakora, bengališki saldėsiai, įvairūs vaisiai[7]. Geriami įvairūs šerbetai, sultys.

Indonezijoje iftaras vadinamas indonez. buka puasa, Malaizijoje mal. berbuka puasa , Brunėjuje – sungkai. Jo pradžią paprastai žymi būgno beduko garsas. Jūrinėje Pietryčių Azijoje iftaro metu mėgstami maisiai, gaivūs gėrimai ir patiekalai: vaisiai trinti su kokosų pienu kolakas, kokosų ledai Es kelapa muda, vaisių kokteilis es buahas, ledas su sirupu es kampuras, pandano želė kokosų piene (čendolis), kokosų piene virti ryžiai nasi lemakas, mėsos vėrinukai satajai ir pan.

  • Iftaro patiekalai Irane
    Iftaro patiekalai Irane
  • Stalas Irane
    Stalas Irane
  • Iftaro patiekalai Haiderabade
    Iftaro patiekalai Haiderabade
  • Iftaro valgiai parduodami Dakoje, Bangladeše
    Iftaro valgiai parduodami Dakoje, Bangladeše

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. ↑ Fieldhouse, Paul (1 April 2017). Food, Feasts, and Faith: An Encyclopedia of Food Culture in World Religions [2 volumes] (illustrated ed.). ABC-CLIO. p. [1]. ISBN 9781610694124.
  2. ↑ "Ramadan 2019: Why is it so important for Muslims? ". aljazeera.com. Aljazeera. 5 May 2019.
  3. ↑ Sumbul Ali-Karamali (2013). Growing Up Muslim: Understanding the Beliefs and Practices of Islam. Random House Children’s Books. p. 56. ISBN 978-0-385-74096-8.
  4. ↑ Johnstone, Lindsey; Çongar, Kerem (8 May 2019). „Watch: Iranians prepare for Ramadan amid US sanctions“. euronews.com. Euro News. Retrieved 11 May 2019.
  5. ↑ „Persian cuisines for Ramadan“. iran-daily.com. Iran Daily. 21 June 2015. Retrieved 11 May 2019.
  6. ↑ Iftar/Eftari/Iftar/Iftor and its socio-cultural traditions
  7. ↑ „Chawkbazar: The original iftar market in Dhaka“. 19 May 2018.
Ž • A • R
Pasaulio paveldo objektai Azerbaidžane
Materialusis
Azerbaidžano vėliava
Azerbaidžano vėliava
Nematerialusis
Azerbaidžano mugamas (2008) · Ašikų menas (2009) · Novrūzas (2009, kartu su 7 kitomis valstybėmis) · Tradicinis Azerbaidžano kilimų audimas (2010) · Taro gaminimas ir atlikimas (2012) · Čouganas, tradicinis žadimas ant Karabacho arklių Azerbaidžano Respublikoje (2013) · Kelagaji, šilkinių moteriškų skarų, tradicinis menas ir jo simbolizmas (2014) · Lahidžo vario kalyba (2015) · Duonos gamybos ir dalinimosi kultūra: lavašas, katyrma, jupka, jufka (2016, kartu su 4 kitomis valstybėmis) · Dolmos gamybos ir dalijimosi tradicija (2017) · Kemančos gamybos ir muzikavimo menas (2017, kartu su Iranu) · Dede Korkuto epinės ir muzikinės tradicijos paveldas (2018, kartu su Turkija ir Kazachstanu) · Jalli (kočaris, tenzerė), tradiciniai grupiniai šokiai Nachičevanėje (2018) · Nar Bayrami, tradicinė granatų šventė ir kultūra (2020) · Miniatiūros menas (2020, kartu su Iranu, Turkija ir Uzbekistanu) · Šilkaverpių auginimas ir tradicinė audimui skirto šilko gamyba (2022, kartu su 6 valstybėmis) · Pehlevanų kultūra: tradiciniai zorchanos žaidimai, sportas ir imtynės (2022) · Chodžos Nasredino pasakojimo tradicija (2022, kartu su 6 valstybėmis) · Çay kultūra – tapatybės, svetingumo ir socialinės sąveikos simbolis (2022, kartu su Turkija) · Iliuminavimo menas: Tezhib/Tazhib/Zarhalkori/Tezhip/Naqqoshlik (2023, kartu su Iranu, Tadžikija, Turkija, Uzbekija) · Iftar/Eftari/Iftar/Iftor ir jo sociokultūrinės tradicijos (2023, kartu su Iranu, Turkija, Uzbekija) · Balabano/Mėjaus meistrystė ir atlikimo menas (2023, kartu su Turkija) · Perlamutro inkrustavimo meistrystė (2023, kartu su Turkija)
Ž • A • R
Pasaulio paveldo objektai Irane
Šiaurės vakarų
Nakše Džahano aikštė Isfahane (1979) · Tachte Soleimanas (2003) · Soltanija (2005) · Bistunas (2006) · Armėnų vienuolynų ansamblis Irane (Šv. Tado, Šv. Stepono vienuolynai, Šv. Dievo Motinos bažnyčia) (2008) · Tebrizo istorinis turgaus kompleksas (2010) · Šeicho Safi al Dino kapavietė Ardebilyje (2010) · Persiški sodai (Čehel Sotunas, Fino, Eramo ir kt.) (2011) · Gonbade Kavuso bokštas (2012) · Isfahano didžioji mečetė (2012) · Golestano rūmai (2013) · Hirkanijos miškai (2019) · Havramano/Uramanato kultūrinis kraštovaizdis (2021)
Irano vėliava
Irano vėliava
Pietvakarių
Rytų
Visoje šalyje
Nematerialusis
Radifas Irano muzikoje (2009) · Novrūzas (2009, kartu su 7 kitomis valstybėmis) · Tradicinės kilimų rišimo technikos Kašane (2010) · Tradicinės kilimų rišimo technikos Farse (2010) · Tazijė, ritualinis dramos menas (2010) · Pahlavani ir zurchanehų ritualai (2010) · Bachšių muzika Chorasane (2010) · Nakalis, Irano draminis pasakojimas (2011) · Tradicinės iranietiškų lendžų laivų statybos ir navigacijos technikos Persijos įlankoje (2011) · Kališujano ritualai Mašhad Ardehalyje, Kašane (2012) · Duonos gamybos ir dalinimosi kultūra: lavašas, katyrma, jupka, jufka (2016, kartu su 4 kitomis šalimis) · Čoganas - žaidimas ant arklių, lydimas muzikos ir pasakojimų (2017) · Kemančos gamybos ir muzikavimo menas (2017, karu su Azerbaidžanu) · Dotaro gamybos ir muzikavimo menas (2019) · Piligriminės kelionės į Šv. Tado vienuolyną (2020, kartu su Armėnija) · Miniatiūros menas (2020, kartu su Azerbaidžanu, Turkija ir Uzbekistanu) · Iliuminavimo menas: Tezhib/Tazhib/Zarhalkori/Tezhip/Naqqoshlik (2023, kartu su Azerbaidžanu, Tadžikija, Uzbekija) · Iftar/Eftari/Iftar/Iftor ir jo sociokultūrinės tradicijos (2023, kartu su Azerbaidžanu, Uzbekija) · Sadeh/Sada šventė (2023, kartu su Tadžikija)
Ž • A • R
Pasaulio paveldo objektai Turkijoje
Materialusis
Gioremės nacionalinis parkas ir Kapadokijos olos (1985) · Divrihio didžioji mečetė ir ligoninė (1985) · Stambulo istorinės vietos (1985) · Hatušas – Hetitų sostinė (1986) · Nemrut Dagas (1987) · Hierapolis-Pamukalė (1988) · Ksantas-Letonas (1988) · Safranbolu miestas (1994) · Trojos archeologinė vieta (1998) · Selimijos mečetė ir jos socialinis kompleksas (2011) · Čatal Hiujuko neolitinė vietovė (2012) · Bursa ir Džumalykyzykas: Osmanų imperijos lopšys (2014) · Pergamas ir jo daugiasluoksnis kultūrinis kraštovaizdis (2014) · Dijarbakyro tvirtovė ir Hevselio sodų kultūrinis kraštovaizdis (2015) · Efesas (2015) · Ani archeologinė vietovė (2016) · Afrodizijas (2017) · Giobekli Tepė (2018) · Arslantepė (2021) · Gordijas (2023) · Viduramžių Anatolijos medinės mečetės (2023)
Turkijos vėliava
Turkijos vėliava
Nematerialusis
Pasakotojų medahų menai (2003) · Mevlevių sema ceremonija (2005) · Karagiozas ir Hadživatas (2009) · Ašikų tradicija (2009) · Novrūzas (2009, kartu su 7 kitomis valstybėmis) · Tradiciniai sohbeto susirinkimai (2010) · Aliejaus imtynių šventė kirkpinaras (2010) · Sema, alevių-bektašių ritualas (2010) · Ritualinė keškeko tradicija (2011) · Mesir Madžunu šventė (2012) · Turkiškos kavos kultūra ir tradicija (2013) · Ebru, turkiškas popieriaus dekoravimas (2014) · Duonos gamybos ir dalinimosi kultūra: lavašas, katyrma, jupka, jufka (2016, kartu su 4 kitomis valstybėmis) · Čini gamybos tradicinė amatininkystė (2016) · Hidirelezas, pavasario šventė (2017) · Susikalbėjimas švilpesiu (2017) · Dede Korkuto epinės ir muzikinės tradicijos paveldas (2018, Kartu su Kazachstanu ir Azerbaidžanu) · Turkiškas tradicinis šaudymas iš lanko (2019) · Miniatiūros menas (2020, kartu su Azerbaidžanu, Iranu ir Uzbekistanu) · Tradiciniai strateginiai žaidimai: Togyzqumalaq, Toguz Korgool, Mangala/Göçürme (2020, kartu su Kazachstanu ir Kirgzija) · Hüsn-i Hat, tradicinė kaligrafija islamo mene Turkijoje (2021) · Çay (arbatos) kultūra – tapatybės, svetingumo ir socialinės sąveikos simbolis (2022, kartu su Azerbaidžanu) · Šilkaverpių auginimas ir tradicinė audimui skirto šilko gamyba (2022, kartu su 6 kitomis valstybėmis) · Chodžos Nasredino pasakojimo tradicija (2022, kartu su 6 kitomis valstybėmis) · Tradicinis Ahlato akmenų skaptavimas (2022) · Iliuminavimo menas: Tezhib/Tazhib/Zarhalkori/Tezhip/Naqqoshlik (2023, kartu su Azerbaidžanu, Iranu, Tadžikija, Uzbekija) · Iftar/Eftari/Iftar/Iftor ir jo sociokultūrinės tradicijos (2023, kartu su Azerbaidžanu, Iranu, Uzbekija) · Balabano/Mėjaus meistrystė ir atlikimo menas (2023, kartu su Azerbaidžanu) · Perlamutro inkrustavimo meistrystė (2023, kartu su Azerbaidžanu) · Tradicinės žinios, metodai ir praktikos, susiję su alyvmedžių auginimu (2023)
Ž • A • R
Pasaulio paveldo objektai Uzbekijoje
Materialusis
Ičan Kala Chivoje (1990) · Bucharos istorinis centras (1993) · Šahrisabzo istorinis centras (2000) · Samarkandas – kultūrų kryžkelė (2001) · Vakarų Tianšanis (2016, kartu su Kirgizija ir Kazachija) · Šilko keliai: Zarafšano-Karakumų koridorius (2023, kartu su Tadžikija ir Turkmėnija)
Nematerialusis
Boisuno rajono kultūrinė erdvė (2008) · Šašmakamo muzika (2008, kartu su Tadžikija) · Katta ašula (2009) · Novrūzas (2009, kartu su 6 kitomis valstybėmis) · Askija, sąmojo menas (2014) · Plovo kultūra ir tradicijos (2016) · Margilano amatų centras, tradicinių atlaso ir adraso gamybos technologijų išsaugojimas (2017) · Chorezmo šokis lazgi (2019) · Miniatiūros menas (2020, kartu su Azerbaidžanu, Turkija ir Iranu) · Bachši menas (2021) · Šilkaverpių auginimas ir tradicinė audimui skirto šilko gamyba (2022, kartu su 6 kitomis valstybėmis) · Nasredino Hodžos pasakojimo tradicija (2022, kartu su 6 kitomis valstybėmis) · Iliuminavimo menas: Tezhib/Tazhib/Zarhalkori/Tezhip/Naqqoshlik (2023, kartu su Azerbaidžanu, Tadžikija, Iranu) · Iftar/Eftari/Iftar/Iftor ir jo sociokultūrinės tradicijos (2023, kartu su Azerbaidžanu, Iranu) · Keramikos menai Uzbekijoje (2023)
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Iftaras&oldid=7179477"