Imamo aikštė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Imamo aikštės panorama

Imamo aikštė (pers. میدان نقش جهان) − aikštė Irane, Isfahano miesto centre. Viena iš didžiausių aikščių pasaulyje, simbolizuojanti buvusios Persijos imperijos galybę. Savo dydžiu nusileidžia tik Tiananmenio aikštei Pekine.

Nors aikštė iš pietų į šiaurę yra 512 m ilgio ir iš vakarų į rytus 163 m pločio, tai nelabai jaučiasi, nes joje daug želdinių, persams būdingas didžiulis tvenkinys, fontanai ir daug nuostabių islamo archtektūros šedevrų, sukurtų XVIXVII a. šacho Abaso Didžiojo laikais ir jo nurodymu. Aikštė yra istorinėje Isfahano dalyje, Golbacharo miesto rajone. Pietinėje aikštės pusėje stovi Imamo mečetė, vakarinėje − Ali Gapu rūmai, rytinėje − šeicho Liutfalos mečetė, šiaurinėje − Didysis turgus. Po Islamo revoliucijos Imamo aikštėje penktadieniais kalbamos musulmonų maldos (Džuma Namazas). Iki 1979 m. aikštė buvo vadinama Šacho aikšte.

Šiandieninį vaizdą Imamo aikštė įgavo dar XVI a., kai Isfahanas buvo Safavidų imperijos sostine.

Imamo aikštė pavaizduota ant 20 000 Irano rialo banknoto reverso.

1979 m. Imamo aikštė įtraukta į Pasaulio paveldo sąrašą.


Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]