Zarafšano-Karakumų koridorius
| Šilko keliai: Zarafšano-Karakumų koridorius | |
|---|---|
| Pasaulio paveldo sąrašas | |
| |
| Senojo Pendžikento griuvėsiai | |
| Vieta |  Uzbekija,  Tadžikija,  Turkmėnija
|
| Tipas | Kultūrinis |
| Kriterijus | ii, iii, v |
 Nuoroda
|
(angl.) (pranc.): 1675 |
| Regionas** | Azija ir Okeanija |
| Įrašymo istorija | |
| Įrašas | 2023 (nežinoma sesija) |
 Vikiteka: |
Zarafšano-Karakumų koridorius |
| * Pavadinimas, koks nurodytas UNESCO sąraše. ** Regionas pagal UNESCO skirstymą. | |
Šilko keliai: Zarafšano-Karakumų koridorius – Šilko kelio atkarpa, kuri 2022 m. pripažinta Pasaulio kultūros paveldo paminklu.
Tai – viena svarbiausių Šilko kelio atkarpų, sujungianti kelių sistemas, ateinančias iš Kinijos, Indijos ir Irano. Ji driekiasi 866 km, eina per kalnus, derlingus upių slėnius ir negyvenamas dykumas. Daug jo gyvenviečių išsidėstę prie Zarafšano upės, kitos įsikūrę Karakumų dykumos oazėse. Paveldu pripažintos gyvenvietės buvo pastatytos tarp II a. pr. m. e. ir XVI a. ir tarnavo kaip svarbūs prekybiniai centrai, per kuriuos tekėjo įvairios prekės, vyko kultūriniai ir religiniai mainai.
Gyvenvietės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pasaulio paveldu pripažinti objektai išsidėstę trijose valstybėse.[1]
1. Tadžikija
- Chisorakas
- Mugo kalno pilis
- Kumas
- Gardani Chisoras
- Tali Chamtudos tvirtovė
- Chodžos Muchamado Bašoro mauzoliejus
- Toksankorizo irigacijos sistema
- Sandžaršachas
- Senasis Pendžikentas
2. Uzbekija
- Džartepos II šventovė
- Suleimantepa
- Kafirkala
- Dabusija
- Kasim Šeicho architektūrinis kompleksas
- Mir Said Bachromo mauzoliejus
- Rabati Malikas
- Degarono mečetė
- Časmai Ajub Chazira
- Vardanzi
- Vabkento minaretas
- Bahudin Nakšbandas
- Čor Bakras
- Varachša
- Paikendas
3. Turkmėnija
- Amulis
- Mansafo karavansarajus
- Konegalos karavansarajus
Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ „Silk Roads: Zarafshan-Karakum Corridor“: 7–9. Nuoroda tikrinta 2023-09-25.
{{cite journal}}: Citatai journal privalomas|journal=(pagalba)
| ||||||||||
| ||||||||||
