Giobekli Tepė
| Giobekli Tepė | |
|---|---|
 Giobekli Tepės vienas iš megalitinių akmenų ratų | |
  Giobekli Tepė | |
| Koordinatės | 37°13′23″ š. pl. 38°55′21″ r. ilg. / 37.22306°š. pl. 38.92250°r. ilg. |
| Vieta | Turkija, Šanliurfos ilas |
| Regionas | Mažoji Azija, Pietryčių Anatolija |
| Plotas | 126 ha |
| Istorija | |
| Pastatytas | 10 tūkstantmetis pr. m. e. |
| Laikotarpis | neolitas |
| Informacija | |
| Kasinėjimų datos | nuo 1994 m. |
| Vikiteka |  VikitekaVikiteka |
 UNESCO |
(angl.) (pranc.): 1572 |
Giobekli Tepė (Gobekli Tepė, turk. Göbekli Tepe) – archeologinė vietovė pietryčių Turkijoje, 15 km šiaurės-rytų kryptimi nuo Urfos miesto, netoli sienos su Sirija. Giobekli Tepė laikoma seniausia pasaulyje šventykla.[1] 2018 m. įrašyta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.[2]
Aprašymas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą] |
Šioje straipsnio dalyje nėra nuorodų į patikimus šaltinius. Informacija Vikipedijoje turi būti patikrinama. Paieškokite patikimų šaltinių ir paremkite straipsnio medžiagą išnašomis į šaltinius. |
Giobekli Tepė yra archeologinė vietovė, kurios radiniai datuojami 10−9 tūkstantmečiais pr. m. e. Vietovė 1995 m. pradėta kasinėti vadovaujant vokiečių archeologui Klaus Schmidt. Joje buvo rasta tai, kas, manoma, buvo vėlyvojo neolito ikipuodininkystės kultūros žmonių ritualinė vieta (šventykla).
Iš viso rastos bent keturios apvalios, rato formos struktūros, iškirstos kalvos uolienoje. Kiekvienos struktūros centre buvo du dideli T formos piloriai ir kraštuose bent po 8 mažesnius. Jas supo akmenų sienos. Piloriai atgabenti iš netoliese buvusios skaldyklos. Didieji piloriai svėrė iki 16 tonų, mažieji − apie 7 tonas. Ant kai kurių jų iškalti laukinių gyvūnų reljefai, tačiau nėra žmonių ar naminių gyvūnų vaizdų. Dažni lapės, šerno, gyvatės, gervės reljefai. Manoma, kad struktūras statė neolito medžiotojai-rankiotojai, tačiau jų paskirtis neaiški. Manoma, kad T formos blokinės struktūros tikriausiai yra abstraktus žmogaus vaizdinys. Dėl neaiškių priežasčių struktūros buvo užpiltos. Šalia nerasta sėslios gyvenvietės požymių ir vietovės paskirtis yra diskusijų objektu.
Kraštovaizdžio geografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Giobekli Tepė yra netoli Orendžiko kaimo, Urfos provincijoje, Tauro kalnų papėdėje. Vietovė yra iškilusi virš Harano lygumos ir Balicho upės ištakų.[3] Pati radimvietė yra dirbtinis pylimas ant plokščios kalkakmenio plynaukštės.[4] Šiaurėje siauras kyšulys jungia plynaukštę su kaimyniniais kalnais. Visomis kitomis kryptimis kalvagūbris staigiai leidžiasi į šlaitus ir uolas.[5]
Tuo metu, kai Giobekli Tepėje buvo gyvenama, šios vietovės klimatas buvo drėgnesnis nei šiandien. Radimvietę supo atvira stepių pieva,[4] kurioje gausiai augo laukiniai vienagrūdžiai kviečiai ir miežiai[6] bei ganėsi gazelės, arkliai, laukinės avys ir ožkos.[7] Sezoninių migracijų metu pro vietovę galėjo praeiti didelės džeiranų bandos.[8] Nėra įrodymų, kad netoliese būtų buvę didelių retmiškių masyvų;[4] 90 % radimvietėje rastų medžio anglių buvo pistacijų arba migdolų medžių.[6]
Kaip ir dauguma šio laikotarpio radimviečių Urfos provincijoje, Giobekli Tepė buvo pastatyta aukštoje vietoje ant kalnų pakraščio, iš kurios atsiveria platus vaizdas į žemiau esančią lygumą, o pati vietovė yra gerai matoma iš lygumos. Tokia vieta statytojams taip pat suteikė patogią prieigą prie žaliavų: minkšto kalkakmenio uolienos, iš kurios buvo pastatytas visas kompleksas, ir titnago, reikalingo įrankiams kalkakmeniui apdirbti.[9] Geriamąjį vandenį priešistorinis kaimas išgaudavo per lietaus vandens surinkimo sistemą, kurią sudarė iškirsti kanalai,[10] maitinę kelias po radimviete uolienose iškirstas talpas.[11] Šiose talpyklose galėjo tilpti iki 150 kubinių metrų vandens.[12] Be to, vietiniai gruntiniai vandenys galėjo būti aukščiau, todėl netoli vietovės galėjo trykšti šaltiniai, kurie šiais laikais yra išsekę.[13]
Galerija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Skulptūros muziejuje
Totemas muziejuje
Šventyklos griuvėsiai
Susiję pasaulio paveldo objektai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Malta: Hal Saflynio požemis (1980)
Kipras: Chirokitija (1998)
Turkija: Čatal Hiujuko neolitinė vietovė (2012)
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Brian M. Fagan. Ancient Lives: An Introduction to Archaeology and Prehistory. Routledge, 2016, p. 355
- gobeklitepe.info Archyvuota kopija 2020-12-24 iš Wayback Machine projekto.
- europe.newsweek.com
- smithsonianmag.com
- nationalgeographic.com
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Curry, Andrew (2008b). „Göbekli Tepe: The World's First Temple?“. Smithsonian. November 2008 t. ISSN 0037-7333.
- „Göbekli Tepe“. UNESCO World Heritage Centre.
Išnašos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Curry 2008b.
- ↑ UNESCO World Heritage Centre.
- ↑ Clare, Lee; Pirson, Felix; Eichmann, Ricardo; Yüncü, Zeynep Tuna; İnan, Yıldırım; Mert, Duygu; Duzcu, Seda (2017). Göbekli Tepe: Nomination for Inclusion on the World Heritage List (Ataskaita). UNESCO.
- 1 2 3 Knitter, Daniel; Braun, Ricarda; Clare, Lee; Nykamp, Moritz; Schütt, Brigitta (2019). „Göbekli Tepe: A Brief Description of the Environmental Development in the Surroundings of the UNESCO World Heritage Site“. Land (anglų). 8 (4): 72. Bibcode:2019Land....8...72K. doi:10.3390/land8040072.
- ↑ Schmidt, Klaus (2006). Sie bauten die ersten Tempel. Das rätselhafte Heiligtum der Steinzeitjäger (vokiečių). München: C.H. Beck. ISBN 3-406-53500-3.
- 1 2 Neef, Reinder (2003). „Overlooking the Steppe-Forest: A Preliminary Report on the Botanical Remains from Early Neolithic Göbekli Tepe (Southeastern Turkey)“ (PDF). Neo-Lithics. 2002 (3): 13–16.
- ↑ Peters, Joris; Buitenhuis, Hijlke; Grupe, Gisela; Schmidt, Klaus; Pöllath, Nadja (2013). „The Long and Winding Road: Ungulate Exploitation and Domestication in Early Neolithic Anatolia (10000–7000 cal BC)“. Rinkinyje: Colledge, Sue; Conolly, James; Dobney, Keith; Manning, Katie; Shennan, Stephen (red.). The Origins and Spread of Domestic Animals in Southwest Asia and Europe (anglų). London: Routledge. doi:10.4324/9781315417653. ISBN 978-1-315-41765-3.
- ↑ Lang, Caroline; Peters, Joris; Pöllath, Nadja; Schmidt, Klaus; Grupe, Gisela (2013). „Gazelle behaviour and human presence at early Neolithic Göbekli Tepe, south-east Anatolia“. World Archaeology. 45 (3): 410–429. doi:10.1080/00438243.2013.820648. ISSN 0043-8243. S2CID 161637995.
- ↑ Moetz, Fevzi Kemal; Çelik, Bahattin (2012). „T-shaped pillar sites in the landscape around Urfa“. Rinkinyje: Matthews, Roger; Curtis, John (red.). Proceedings of the 7th International Congress on the Archaeology of the Ancient Near East. Wiesbaden: Harrassowitz. ISBN 978-3-447-06684-6.
- ↑ Clare, Lee (2020). „Göbekli Tepe, Turkey. A brief summary of research at a new World Heritage Site (2015–2019)“. E-Forschungsberichte. 2020 (2). Deutsches Archäologisches Institut: 81–88. doi:10.34780/efb.v0i2.1012.
- ↑ Herrmann, Richard A.; Schmidt, Klaus (2012). „Göbekli Tepe–Untersuchungen zur Gewinnung und Nutzung von Wasser im Bereich des steinzeitlichen Bergheiligtums“. Rinkinyje: Klimscha, F.; Eichmann, Ricardo; Schuler, C.; Fahlbusch, H. (red.). Wasserwirtschaftliche Innovationen im archäologischen Kontext: von den prähistorischen Anfängen bis zu den Metropolen der Antike (vokiečių). Rahden/Westfalen: Leidorf. pp. 54–67. ISBN 978-3-86757-385-6.
- ↑ Dietrich, Laura; Meister, Julia; Dietrich, Oliver; Notroff, Jens; Kiep, Janika; Heeb, Julia; Beuger, André; Schütt, Brigitta (2019). „Cereal processing at Early Neolithic Göbekli Tepe, southeastern Turkey“. PLOS ONE (anglų). 14 (5) e0215214. Bibcode:2019PLoSO..1415214D. doi:10.1371/journal.pone.0215214. ISSN 1932-6203. PMC 6493732. PMID 31042741.
- ↑ Banning, Edward B. (2011). „So Fair a House: Göbekli Tepe and the Identification of Temples in the Pre-Pottery Neolithic of the Near East“. Current Anthropology. 52 (2011): 619–60. doi:10.1086/661207. S2CID 161719608.
