Hirkanijos miškai – mišriųjų miškų ekoregionas , besidriekiantis Kaspijos jūros pietinėse pakrantėse Irane ir Azerbaidžane , istorinėje Hirkanijos žemėje. Apima ~55 tūkst. km² plotą. Pietuose miškų masyvai kyla į Elburso kalnus , kol maždaug 2000 m aukštyje pereina į miškastepes. Azerbaidžane Hirkanijos miškai driekiasi Lenkoranės žemumoje ir Talyšo kalnuose . Tai prieš 25–50 mln. metų šiaurės pusrutulio vidutinių platumų juostoje vyravusių plačialapių miškų reliktas.[1]
Regionas pasižymi drėgnu, subtropiniu klimatu , per metus čia iškrenta nuo 900 (rytuose) iki 1600 mm (vakaruose) kritulių, dėl to Hirkanijoje veši miškai, priešingai nei aplinkinėse sausringose srityse.
Hirkanijos ekoregione auga lapus metantys plačialapių (su nedidele spygliuočių priemaiša) miškai. Būdingi medžiai – rytinis bukas , europinis kukmedis , įvairūs kadagiai , visžalis kiparisas , rytinis tujūnas , kaštanlapis ąžuolas , paprastasis skroblas , geležinė parotija , kaukazinis skirpstulas , lenkoraninė albcija , bugienis . Miškuose gyvena leopardai (porūšis – persinis leopardas ), lūšys , lokiai , šernai , vilkai , barsukai , šakalai , ūdros , nendrinės katės . Čia apsistoja tarp Rusijos ir Afrikos migruojantys paukščiai.
Hirkanijos miškai saugomi kelete saugomų teritorijų: Hirkano nacionalinis parkas , Kyzylahačo rezervatas (Azerbaidžanas), Golestano nacionalinis parkas , Džahanamos draustinis, Vidurio Elburso draustinis ir kt. (Iranas).
2019 m. Iranui priklausanti Hirkanijos miškų dalis Irane (15 objektų Golestano , Mazandarano ir Gilano provincijose) paskelbta pasaulio paveldo objektu dėl savo reliktinės, endeminės gamtos. 2023 m. objektas išplėstas, apimant ir Azerbaidžane esančius miškų plotus.
Pasaulio paveldo objektai Irane Šiaurės vakarų Irano vėliava Pietvakarių Rytų Visoje šalyje
Radifas Irano muzikoje (2009) · Novrūzas (2009, kartu su 7 kitomis valstybėmis) · Tradicinės kilimų rišimo technikos Kašane (2010) · Tradicinės kilimų rišimo technikos Farse (2010) · Tazijė, ritualinis dramos menas (2010) · Pahlavani ir zurchanehų ritualai (2010) · Bachšių muzika Chorasane (2010) · Nakalis, Irano draminis pasakojimas (2011) · Tradicinės iranietiškų lendžų laivų statybos ir navigacijos technikos Persijos įlankoje (2011) · Kališujano ritualai Mašhad Ardehalyje, Kašane (2012) · Duonos gamybos ir dalinimosi kultūra: lavašas, katyrma, jupka, jufka (2016, kartu su 4 kitomis šalimis) · Čoganas - žaidimas ant arklių, lydimas muzikos ir pasakojimų (2017) · Kemančos gamybos ir muzikavimo menas (2017, karu su Azerbaidžanu) · Dotaro gamybos ir muzikavimo menas (2019) · Piligriminės kelionės į Šv. Tado vienuolyną (2020, kartu su Armėnija) · Miniatiūros menas (2020, kartu su Azerbaidžanu, Turkija ir Uzbekistanu) · Iliuminavimo menas: Tezhib/Tazhib/Zarhalkori/Tezhip/Naqqoshlik (2023, kartu su Azerbaidžanu, Tadžikija, Uzbekija) · Iftar/Eftari/Iftar/Iftor ir jo sociokultūrinės tradicijos (2023, kartu su Azerbaidžanu, Uzbekija) · Sadeh/Sada šventė (2023, kartu su Tadžikija)
Pasaulio paveldo objektai Azerbaidžane Materialusis Azerbaidžano vėliava
Azerbaidžano mugamas (2008) · Ašikų menas (2009) · Novrūzas (2009, kartu su 7 kitomis valstybėmis) · Tradicinis Azerbaidžano kilimų audimas (2010) · Taro gaminimas ir atlikimas (2012) · Čouganas, tradicinis žadimas ant Karabacho arklių Azerbaidžano Respublikoje (2013) · Kelagaji, šilkinių moteriškų skarų, tradicinis menas ir jo simbolizmas (2014) · Lahidžo vario kalyba (2015) · Duonos gamybos ir dalinimosi kultūra: lavašas, katyrma, jupka, jufka (2016, kartu su 4 kitomis valstybėmis) · Dolmos gamybos ir dalijimosi tradicija (2017) · Kemančos gamybos ir muzikavimo menas (2017, kartu su Iranu) · Dede Korkuto epinės ir muzikinės tradicijos paveldas (2018, kartu su Turkija ir Kazachstanu) · Jalli (kočaris, tenzerė), tradiciniai grupiniai šokiai Nachičevanėje (2018) · Nar Bayrami, tradicinė granatų šventė ir kultūra (2020) · Miniatiūros menas (2020, kartu su Iranu, Turkija ir Uzbekistanu) · Šilkaverpių auginimas ir tradicinė audimui skirto šilko gamyba (2022, kartu su 6 valstybėmis) · Pehlevanų kultūra : tradiciniai
zorchanos žaidimai , sportas ir imtynės
(2022) · Chodžos Nasredino pasakojimo tradicija (2022, kartu su 6 valstybėmis) · Çay kultūra – tapatybės, svetingumo ir socialinės sąveikos simbolis (2022, kartu su Turkija) · Iliuminavimo menas: Tezhib/Tazhib/Zarhalkori/Tezhip/Naqqoshlik (2023, kartu su Iranu, Tadžikija, Turkija, Uzbekija) · Iftar/Eftari/Iftar/Iftor ir jo sociokultūrinės tradicijos (2023, kartu su Iranu, Turkija, Uzbekija) · Balabano/Mėjaus meistrystė ir atlikimo menas (2023, kartu su Turkija) · Perlamutro inkrustavimo meistrystė (2023, kartu su Turkija)
Iranas
Azerbaidžanas
Nuoroda
Vikiteka:
Hirkanijos miškai žiemą šiaurės Irane
Miškas Gilane
Talyšo kalnų miškai
Hirkanijos miškai Azerbaidžane (Leriko rajonas)
.JPG)
_Tal%C4%B1%C5%9F_da%C4%9Flar%C4%B1_094.JPG)
