Hirkanijos miškai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Hirkanijos miškai
Pasaulio paveldo sąrašas

Royan road.jpg
Vieta Irano vėliava Iranas
Tipas Gamtinis
Kriterijus ix
UNESCO vėliava Nuoroda (angl.) (pranc.): 1584
Regionas** Azija–Ramusis vandenynas
Įrašymo istorija
Įrašas 2019  (43 sesija)
Commons-logo.svg Vikiteka: Hirkanijos miškaiVikiteka
* Pavadinimas, koks nurodytas UNESCO sąraše.
** Regionas pagal UNESCO skirstymą.

Hirkanijos miškai – mišriųjų miškų ekoregionas, besidriekiantis Kaspijos jūros pietinėse pakrantėse Irane ir Azerbaidžane, istorinėje Hirkanijos žemėje. Apima ~55 tūkst. km² plotą. Pietuose miškų masyvai kyla į Elburso kalnus, kol maždaug 2000 m aukštyje pereina į miškastepes. Azerbaidžane Hirkanijos miškai driekiasi Lenkoranės žemumoje ir Talyšo kalnuose. Tai prieš 25–50 mln. metų šiaurės pusrutulio vidutinių platumų juostoje vyravusių plačialapių miškų reliktas.[1]

Regionas pasižymi drėgnu, subtropiniu klimatu, per metus čia iškrenta nuo 900 (rytuose) iki 1600 mm (vakaruose) kritulių, dėl to Hirkanijoje veši miškai, priešingai nei aplinkinėse sausringose srityse.

Hirkanijos ekoregione auga lapus metantys plačialapių (su nedidele spygliuočių priemaiša) miškai. Būdingi medžiai – rytinis bukas, europinis kukmedis, įvairūs kadagiai, visžalis kiparisas, rytinis tujūnas, kaštanlapis ąžuolas, paprastasis skroblas, geležinė parotija, kaukazinis skirpstulas, lenkoraninė albcija, bugienis. Miškuose gyvena leopardai (porūšis – persinis leopardas), lūšys, lokiai, šernai, vilkai, barsukai, šakalai, ūdros, nendrinės katės. Čia apsistoja tarp Rusijos ir Afrikos migruojantys paukščiai.

Hirkanijos miškai saugomi kelete saugomų teritorijų: Hirkano nacionalinis parkas, Kyzylahačo rezervatas (Azerbaidžanas), Golestano nacionalinis parkas, Džahanamos draustinis, Vidurio Elburso draustinis ir kt. (Iranas).

2019 m. Iranui priklausanti Hirkanijos miškų dalis Irane (15 objektų Golestano, Mazandarano ir Gilano provincijose) paskelbta pasaulio paveldo objektu dėl savo reliktinės, endeminės gamtos.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Hyrcanian Forests, unesco.org