Čoga Zanbilis – Vikipedija

Čoga Zanbilis چغازنبیل

Zikuratas Čoga Zanbilyje
Čoga Zanbilis
Koordinatės	32°00′30″ š. pl. 48°31′15″ r. ilg. / 32.00833°š. pl. 48.52083°r. ilg. / 32.00833; 48.52083
Vieta	Chuzestanas, Iranas
Istorija
Statytojas	Untaš-Napiriša
Pastatytas	XIII a. pr. m. e.
Sugriautas	VII a. pr. m. e.
Laikotarpis	geležies amžius
Informacija
Kasinėjimų datos	1951–1961
Vikiteka	VikitekaVikiteka
UNESCO	(angl.) (pranc.): 113

Čoga Zanbilis (pers. چغازنبیل) − senovės persų miestas Irane, Chuzestano provincijoje; 42 km į vakarus nuo Dezfulio, 30 km į pietus nuo Sūzų, 80 km į šiaurę nuo Ahvazo.

Čoga Zanbilis žymus savo zikuratu − vienu įspūdingiausių senovės Elamo architektūros paminklų.

Miestas buvo pastatytas karaliaus Untaš Napirišo, dievo Išušinako garbei, ir iš pradžių vadinosi Dur Untašas. Miesto plotas buvo apie vieną kvadratinį kilometrą; jis buvo apjuostas 4 km ilgio siena. Mokslininkai mano, kad karalius planavo čia įsteigti religinį centrą vietoje Sūzų.

Miestas gyvavo iki asirų užkariavimo. Čoga Zanbilį sugriovė karalius Ašurbanipalas.

1979 m. Čoga Zanbilis tapo pirmuoju Irano objektu įrašytu į Pasaulio paveldo sąrašą.

Nuorodos

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Čoga Zanbilis Archyvuota kopija 2016-02-06 iš Wayback Machine projekto. (anglų k.)

Ž • A • R Pasaulio paveldo objektai Irane

Šiaurės vakarų	Nakše Džahano aikštė Isfahane (1979) · Tachte Soleimanas (2003) · Soltanija (2005) · Bistunas (2006) · Armėnų vienuolynų ansamblis Irane (Šv. Tado, Šv. Stepono vienuolynai, Šv. Dievo Motinos bažnyčia) (2008) · Tebrizo istorinis turgaus kompleksas (2010) · Šeicho Safi al Dino kapavietė Ardebilyje (2010) · Persiški sodai (Čehel Sotunas, Fino, Eramo ir kt.) (2011) · Gonbade Kavuso bokštas (2012) · Isfahano didžioji mečetė (2012) · Golestano rūmai (2013) · Hirkanijos miškai (2019) · Havramano/Uramanato kultūrinis kraštovaizdis (2021)

Pietvakarių	Čoga Zanbilis (1979) · Persepolis (1979) · Pasargadai (2004) · Šuštaro istorinė hidraulinė sistema (2009) · Sūzai (2015) · Meimando kultūrinis kraštovaizdis (2015) · Istorinis Jezdo miestas (2017) · Sasanidų archeologinis kraštovaizdis Farse (2018) · Hegmatanė (2024)

Rytų	Bamas ir jo kultūrinis kraštovaizdis (2004) · Šahri Suchtė (2014) · Luto dykuma (2016)

Visoje šalyje	Persų kanatas (2016) · Transirano geležinkelis (2021) · Persų karavansarajus (2023)

Nematerialusis	Radifas Irano muzikoje (2009) · Novrūzas (2009, kartu su 7 kitomis valstybėmis) · Tradicinės kilimų rišimo technikos Kašane (2010) · Tradicinės kilimų rišimo technikos Farse (2010) · Tazijė, ritualinis dramos menas (2010) · Pahlavani ir zurchanehų ritualai (2010) · Bachšių muzika Chorasane (2010) · Nakalis, Irano draminis pasakojimas (2011) · Tradicinės iranietiškų lendžų laivų statybos ir navigacijos technikos Persijos įlankoje (2011) · Kališujano ritualai Mašhad Ardehalyje, Kašane (2012) · Duonos gamybos ir dalinimosi kultūra: lavašas, katyrma, jupka, jufka (2016, kartu su 4 kitomis šalimis) · Čoganas - žaidimas ant arklių, lydimas muzikos ir pasakojimų (2017) · Kemančos gamybos ir muzikavimo menas (2017, karu su Azerbaidžanu) · Dotaro gamybos ir muzikavimo menas (2019) · Piligriminės kelionės į Šv. Tado vienuolyną (2020, kartu su Armėnija) · Miniatiūros menas (2020, kartu su Azerbaidžanu, Turkija ir Uzbekistanu) · Nacionalinė programa, skirta išsaugoti tradicinį kaligrafijos meną Irane' (2021) · Jalda (2022, kartu su Azerbaidžanu) · Šilkaverpių auginimas ir tradicinė audimui skirto šilko gamyba (2022, kartu su 6 kitomis valstybėmis) · Ūdo gamyba ir grojimas juo (2022, kartu su Sirija) · Turkmėnų stiliaus siuvinėjimo menas (2022, kartu su Turkmėnija) · Iliuminavimo menas: Tezhib/Tazhib/Zarhalkori/Tezhip/Naqqoshlik (2023, kartu su Azerbaidžanu, Tadžikija, Uzbekija) · Iftar/Eftari/Iftar/Iftor ir jo sociokultūrinės tradicijos (2023, kartu su Azerbaidžanu, Uzbekija) · Sadeh/Sada šventė (2023, kartu su Tadžikija) · Rebabo gamybos ir atlikimo menas (2024, kartu su Afganistanu, Tadžikija, Uzbekija) · Mehregano ceremonija (2024, kartu su Tadžikija)