Kemanča – Vikipedija

Styginio instrumento kemančos gamybos ir muzikavimo menas
Nematerialusis pasaulio paveldas

Azerbaidžanietis, grojantis kemanča
Vieta	Azerbaidžanas, Iranas
Regionas**	ENA
Įrašas	2017
Nuorodos
	Nuoroda
Vikiteka:	KemančaVikiteka
* Pavadinimas, koks nurodytas UNESCO sąraše. ** Regionas pagal UNESCO skirstymą.

Kemanča (pers. کمانچه = kamāncheh – 'lankelis') – griežiamasis chordofonas, persų ilgakaklis smaiginis smuikas, giminingas smuikui. Vienas svarbiausių persų klasikinės muzikos instrumentų. Šaltiniuose minimas nuo X a. Paplitęs Irane, Armėnijoje, Azerbaidžane, Turkmėnistane, Uzbekistane, Kašmyre. Kemančą sudaro rutuliškas rezonatorius (dažniausiai skobiamas iš riešutmedžio, rečiau – iš kokoso riešuto ar moliūgo), iš viršaus trauktas ėriuko ar ožio oda, ir ilgas laibas kaklelis. Turi keturias plienines (seniau – šilkines) stygas. Laikomas statmenai, smaigas remiamas į kairįjį kelį. Griežiama nedideliu šiek tiek lenktu stryku. Tembras minkštas, aksominis, primena žmogaus balsą.

Žymūs kemančos virtuozai: Ali-Asgaras Bahari, Ardeširas Kamkar, Saejedas Faradžpuris, Keihanas Kalhoras (iš Irano), Habibas Alijevas (iš Azerbaidžano), Sajatas Nova (iš Armėnijos).

Panašūs instrumentai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kemanča groja Kayhan Kalhor

Ž • A • R Pasaulio paveldo objektai Azerbaidžane

Materialusis	Įtvirtintas Baku miestas su Širvanšachų rūmais ir Mergelės bokštu (2000) · Gobustano uolų menas ir kultūrinis kraštovaizdis (2007) · Šekio istorinis centras su chanų rūmais (2019) · Chinaligų kultūrinis kraštovaizdis ir Köç Yolu migracijos kelias (2023)	Azerbaidžano vėliava

Nematerialusis	Azerbaidžano mugamas (2008) · Ašikų menas (2009) · Novrūzas (2009, kartu su 7 kitomis valstybėmis) · Tradicinis Azerbaidžano kilimų audimas (2010) · Taro gaminimas ir atlikimas (2012) · Čouganas, tradicinis žadimas ant Karabacho arklių Azerbaidžano Respublikoje (2013) · Kelagaji, šilkinių moteriškų skarų, tradicinis menas ir jo simbolizmas (2014) · Lahidžo vario kalyba (2015) · Duonos gamybos ir dalinimosi kultūra: lavašas, katyrma, jupka, jufka (2016, kartu su 4 kitomis valstybėmis) · Dolmos gamybos ir dalijimosi tradicija (2017) · Kemančos gamybos ir muzikavimo menas (2017, kartu su Iranu) · Dede Korkuto epinės ir muzikinės tradicijos paveldas (2018, kartu su Turkija ir Kazachstanu) · Jalli (kočaris, tenzerė), tradiciniai grupiniai šokiai Nachičevanėje (2018) · Nar Bayrami, tradicinė granatų šventė ir kultūra (2020) · Miniatiūros menas (2020, kartu su Iranu, Turkija ir Uzbekistanu) · Šilkaverpių auginimas ir tradicinė audimui skirto šilko gamyba (2022, kartu su 6 valstybėmis) · Pehlevanų kultūra: tradiciniai zorchanos žaidimai, sportas ir imtynės (2022) · Chodžos Nasredino pasakojimo tradicija (2022, kartu su 6 valstybėmis) · Çay kultūra – tapatybės, svetingumo ir socialinės sąveikos simbolis (2022, kartu su Turkija)

Ž • A • R Pasaulio paveldo objektai Irane

Šiaurės vakarų	Nakše Džahano aikštė Isfahane (1979) · Tachte Soleimanas (2003) · Soltanija (2005) · Bistunas (2006) · Armėnų vienuolynų ansamblis Irane (Šv. Tado, Šv. Stepono vienuolynai, Šv. Dievo Motinos bažnyčia) (2008) · Tebrizo istorinis turgaus kompleksas (2010) · Šeicho Safi al Dino kapavietė Ardebilyje (2010) · Persiški sodai (Čehel Sotunas, Fino, Eramo ir kt.) (2011) · Gonbade Kavuso bokštas (2012) · Isfahano didžioji mečetė (2012) · Golestano rūmai (2013) · Hirkanijos miškai (2019) · Havramano/Uramanato kultūrinis kraštovaizdis (2021)	Irano vėliava

Pietvakarių	Čoga Zanbilis (1979) · Persepolis (1979) · Pasargadai (2004) · Šuštaro istorinė hidraulinė sistema (2009) · Sūzai (2015) · Meimando kultūrinis kraštovaizdis (2015) · Istorinis Jezdo miestas (2017) · Sasanidų archeologinis kraštovaizdis Farse (2018)

Rytų	Bamas ir jo kultūrinis kraštovaizdis (2004) · Šahri Suchtė (2014) · Luto dykuma (2016)

Visoje šalyje	Persų kanatas (2016) · Transirano geležinkelis (2021) · Persų karavansarajus (2023)

Nematerialusis	Radifas Irano muzikoje (2009) · Novrūzas (2009, kartu su 7 kitomis valstybėmis) · Tradicinės kilimų rišimo technikos Kašane (2010) · Tradicinės kilimų rišimo technikos Farse (2010) · Tazijė, ritualinis dramos menas (2010) · Pahlavani ir zurchanehų ritualai (2010) · Bachšių muzika Chorasane (2010) · Nakalis, Irano draminis pasakojimas (2011) · Tradicinės iranietiškų lendžų laivų statybos ir navigacijos technikos Persijos įlankoje (2011) · Kališujano ritualai Mašhad Ardehalyje, Kašane (2012) · Duonos gamybos ir dalinimosi kultūra: lavašas, katyrma, jupka, jufka (2016, kartu su 4 kitomis šalimis) · Čoganas - žaidimas ant arklių, lydimas muzikos ir pasakojimų (2017) · Kemančos gamybos ir muzikavimo menas (2017, karu su Azerbaidžanu) · Dotaro gamybos ir muzikavimo menas (2019) · Piligriminės kelionės į Šv. Tado vienuolyną (2020, kartu su Armėnija) · Miniatiūros menas (2020, kartu su Azerbaidžanu, Turkija ir Uzbekistanu)