Kemanča

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Azerbaidžanietis, grojantis kemanča

Kemanča (pers. کمانچه = kamāncheh – 'lankelis') – griežiamasis chordofonas, persų ilgakaklis smaiginis smuikas, giminingas smuikui. Vienas svarbiausių persų klasikinės muzikos instrumentų. Šaltiniuose minimas nuo X a. Paplitęs Irane, Armėnijoje, Azerbaidžane, Turkmėnistane, Uzbekistane, Kašmyre. Kemančą sudaro rutuliškas rezonatorius (dažniausiai skobiamas iš riešutmedžio, rečiau - iš kokoso riešuto ar moliūgo), iš viršaus trauktas trauktas ėriuko ar ožio oda, ir ilgas laibas kaklelis Turi keturias plienines (seniau - šilkines) stygas. Laikomas statmenai, smaigas remiamas į kairįjį kelį. Griežiama nedideliu šiek tiek lenktu stryku. Tembras minkštas, aksominis, primena žmogaus balsą.

Žymūs kemančo virtuozai: Ali-Asghar Bahari, Ardeshir Kamkar, Saeed Farajpouri, Kayhan Kalhor (iš Irano), Habil Aliyev (iš Azerbaidžano), Sayat-Nova (iš Armėnijos).

Panašūs instrumentai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]