Kemanča

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Styginio instrumento kemančos gamybos ir muzikavimo menas
Nematerialusis pasaulio paveldas

Azerbaijani playing kamancha.jpg
Azerbaidžanietis, grojantis kemanča
Vieta Azerbaidžanas, Iranas
Regionas** ENA
Įrašas 2017
Nuorodos
UNESCO-ICH-blue.svg Nuoroda
Commons-logo.svg Vikiteka: KemančaVikiteka
* Pavadinimas, koks nurodytas UNESCO sąraše.
** Regionas pagal UNESCO skirstymą.

Kemanča (pers. کمانچه = kamāncheh – 'lankelis') – griežiamasis chordofonas, persų ilgakaklis smaiginis smuikas, giminingas smuikui. Vienas svarbiausių persų klasikinės muzikos instrumentų. Šaltiniuose minimas nuo X a. Paplitęs Irane, Armėnijoje, Azerbaidžane, Turkmėnistane, Uzbekistane, Kašmyre. Kemančą sudaro rutuliškas rezonatorius (dažniausiai skobiamas iš riešutmedžio, rečiau – iš kokoso riešuto ar moliūgo), iš viršaus trauktas ėriuko ar ožio oda, ir ilgas laibas kaklelis. Turi keturias plienines (seniau – šilkines) stygas. Laikomas statmenai, smaigas remiamas į kairįjį kelį. Griežiama nedideliu šiek tiek lenktu stryku. Tembras minkštas, aksominis, primena žmogaus balsą.

Žymūs kemančos virtuozai: Ali-Asgaras Bahari, Ardeširas Kamkar, Saejedas Faradžpuris, Keihanas Kalhoras (iš Irano), Habibas Alijevas (iš Azerbaidžano), Sajatas Nova (iš Armėnijos).

Panašūs instrumentai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]