Chinalugas

Chinalugas azer. Xınalıq, Kətş
Chinalugu vaizdas vasarą

Chinalugas 41°10′41″ š. pl. 48°07′36″ r. ilg. / 41.17806°š. pl. 48.12667°r. ilg. / 41.17806; 48.12667 (Chinalugas)

Laiko juosta: (UTC+4) ------ vasaros: (UTC+5)

Valstybė	Azerbaidžanas
Rajonas	Kubos rajonas

Gyventojų ()	2 075
Altitudė	2 180 m

Vikiteka	Chinalugas

UNESCO	(angl.) (pranc.): 1696

Chinalugas, arba Chinaligas (azer. Xınalıq) – senovinis kaimas Kaukazo kalnuose, Azerbaidžano šiaurės rytinėje dalyje. Vietinių gyventojų chinalugų kalba vadinamas Ketšu (Kətş). Jame gyvena apie 2000 gyventojų^[1]. Priklauso Kubos rajonui, ir kartu su Kalaichudato (Qalayxudat) kaimu sudaro Chinalugo savivaldybę.

Tai aukščiausiai kalnuose esantis Azerbaidžano kaimas, įsikūręs ant Šahdago kalno, Kudialio upės slėnyje, nuo Kubos miesto, su kuriuo jungia asfaltuotas kelias, nutolęs į pietvakarius. Čia prasideda Šahdago nacionalinis parkas.

Atokus kaimas kalnų slėnyje dėl savo išskirtinio kraštovaizdžio ir kultūros 2023 m. UNESCO buvo įtrauktas į pasaulio paveldo sąrašą kaip Chinalugo kultūrinis kraštovaizdis ir Köç Yolu migracijos kelias^[2].

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Prieš tūkstančius metų į Chinalugo teritoriją migravo Šiaurės rytų Kaukazo kalbomis kalbėję gyventojai, kurie ilgainiui dėl izoliacijos išvystė atskirą kalbą ir savimonę. Jie yra žinomi kaip chinalugai (кеттитурдур). Archeologiniai duomenys parodė, kad kaimas įkurtas prieš 2 tūkstančius metų^[3]. Legenda teigia, kad šio kaimo pirmtakas buvo aukštai, ant šventojo Tufandago kalno, tačiau jį sugriovus žemės drebėjimui, gyventojai persikėlė į dabartinę vietą.

Gyvenvietė egzistavo Kaukazo Albanijoje. Viena iš hipotezių chinalugų protėvius tapatina su senoviniuose šaltiniuose minima Kaukazo Albanijos gentimi ket^[4]. Tuo metu gyvenvietėje buvo išpažįstamas zoroastrizmas, ir pagrindinė ugnies garbinimo šventykla Atašgahas statyta VII a. Joje reziduodavo šventikas, atsakingas už ugnies priežiūrą, tituluojamas piajomard.

Vėliau atokus kaimas priklausė skirtingoms valstybėms: Arabų kalifatui, Širvanšachų chanatui, Safavidų valstybei, Kubos chanatui ir kitoms. Nuo XII a. į atokų kaimą prasiskverbė islamas, kuris tapo pagrindine religija^[5].

2001 m. Chinalugas buvo įtrauktas į svarbiausių Azerbaidžano paveldo objektų sąrašą, o 2007 m. paskelbtas istoriniu, kultūriniu ir etnografiniu draustiniu. Azerbaidžano valdžia teikia didelį dėmesį šiai gyvenvietei, iš vienos pusės modernizuodama ją, iš kitos – siekdama išsaugoti unikalią aplinką, kultūrą, gyvenseną. Rekonstruojami ar atstatomi senoviniai pastatai, perdengiami stogai, tiesiamas kelias, sujungęs su Kubos miesteliu, pastatyta moderni mokykla, vystomas turizmas^[6]

Architektūra ir erdvė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Chinalugo statybai naudojamas vietinis kalnų akmuo. Pastatai išsidėstę ant šalito, todėl kiekvienas aukštesnio namo stogas dengia ir dalį žemesnio namo. Interjero konstrukcijos daromos iš medienos, naudojami centriniai stulpai, skirti paremti stogą. Nenaudojami baldai, tačiau interjeruose gausu kilimų, demblių, čiužinių, pagalvėlių. Gyvenimas vyksta sėdint ar gulint ant grindų^[7]

Kaime yra septynios mečetės, kurių didžiausia – Džumos mečetė, esanti gyvenvietės aukščiausioje vietoje, laikoma visų vietos mečečių pirmtake. Centre yra ir 2001 m. įkurtas Chinalugo istorijos bei archeologijos muziejus.

Gyvenvietę supa 6 senovinės kapinės, kuriose yra gausu senovinių palaidojimų, kartais keliais sluoksniais. Ant jų – antkapiai su skirtingų kalbų užrašais. Apylinkėse taip pat gausu šventviečių (pir), kurios sirtos vietos šventųjų (yevliya) garbinimui. 5 km. nuo kaimo yra 2016 m. atstatyta zoroastristinė ugnies garbinimo šventykla su amžinąja ugnimi (atešgahas). Ji laikoma aukščiausiai esančia zoroastristų šventykla pasaulyje.

Zoroastrizmo šventykla Atašgahas
Gyvenamieji namai
Gyvenamieji namai
Mečetės vidus
Muziejus

Kultūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Chinalugo gyventojai chinalugai kalba atskira kalba, ir savo gyvensena yra giminingi kitoms Šachdago tautelėms: buduchams, džekams, kritsams ir jergudžams. Chinalugai yra pusiau klajokliai, praktikuojantys piemenų migracijas. Jų vasaros ganyklos įrengtos aukštai Kaukazo kalnuose, o žiemos ganyklos - lygumose. Jas visas su Chinalugu sujungia senoviniai migracijos keliai Köç Yolu, kurių elementai yra ir šventyklos, mauzoliejai, laikinos stovyklos^[8]. Chinalugai daugiausia užsiima avių auginimu, bet augina ir ožkas, karves, dirba žemės sklypus, renka medų, vaistingasias žoles^[9].

Iš avių vilnos audžiami specialūs šaliai chukha, kuriais kaimas garsėja visame regione. Taip pat mezgamos gausiai ornamentuotos kojinės, padedančios gintis nuo šalčio atšiauriomis žiemomis.

Vaikai gena karves
Džiovinto mėšlo plytelės, naudojamos kaip kuras
Daržas
Avių banda
Chinalugai ant arklių

Dar skaityti[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kiti kaimai, įrašyti į pasaulio paveldo sąrašą:

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

↑ Parliamentary Assembly, Working Papers: 2007 Ordinary Session, Second Part 16-20 April 2007. Council of Europe. 28 February 2008. p. 80. ISBN 978-92-871-6254-0.
↑ „Cultural Landscape of Khinalig People and „Köç Yolu“ Transhumance Route“. UNESCO World Heritage Centre. Retrieved 24 September 2023.
↑ Khinalyg Village. World Monuments Fund. 19 September 2018.
↑ Мустафаев, Ариф (2009). Хыналыг – реликт в этнической истории Азербайджана (PDF). Международный Азербайджанский Журнал IRS-Наследие (in Russian). № 1 (37)
↑ Charlotte Cullen (31 May 2013). „Azerbaijan: A Caucasian mosaic“. euronews. Retrieved 8 December 2015.
↑ „History of Xinaliq“. Archived from the original on 8 October 2018.
↑ Eyubov, Emil (2014). „Khynalyg architecture“. In Angus Hay (ed.). Khynalyg: Ethno Tourism in Azerbaijan. Baku, Azerbaijan: Ministry of Culture and Tourism of the Azerbaijan Republic; Golden Book Publishing House. pp. 10–23. ISBN 978-9952-481-59-4.
↑ "Cultural Landscape of Khinalig People and "Köç Yolu" Transhumance Route". UNESCO World Heritage Centre. Retrieved 24 September 2023.
↑ Eyubov, Emil (2014). "Khynalyg architecture". In Angus Hay (ed.). Khynalyg: Ethno Tourism in Azerbaijan. Baku, Azerbaijan: Ministry of Culture and Tourism of the Azerbaijan Republic; Golden Book Publishing House. pp. 10–23. ISBN 978-9952-481-59-4.

[1] Parliamentary Assembly, Working Papers: 2007 Ordinary Session, Second Part 16-20 April 2007. Council of Europe. 28 February 2008. p. 80. ISBN 978-92-871-6254-0.

[2] „Cultural Landscape of Khinalig People and „Köç Yolu“ Transhumance Route“. UNESCO World Heritage Centre. Retrieved 24 September 2023.

[3] Khinalyg Village. World Monuments Fund. 19 September 2018.

[4] Мустафаев, Ариф (2009). Хыналыг – реликт в этнической истории Азербайджана (PDF). Международный Азербайджанский Журнал IRS-Наследие (in Russian). № 1 (37)

[5] Charlotte Cullen (31 May 2013). „Azerbaijan: A Caucasian mosaic“. euronews. Retrieved 8 December 2015.

[6] „History of Xinaliq“. Archived from the original on 8 October 2018.

[7] Eyubov, Emil (2014). „Khynalyg architecture“. In Angus Hay (ed.). Khynalyg: Ethno Tourism in Azerbaijan. Baku, Azerbaijan: Ministry of Culture and Tourism of the Azerbaijan Republic; Golden Book Publishing House. pp. 10–23. ISBN 978-9952-481-59-4.

[8] "Cultural Landscape of Khinalig People and "Köç Yolu" Transhumance Route". UNESCO World Heritage Centre. Retrieved 24 September 2023.

[9] Eyubov, Emil (2014). "Khynalyg architecture". In Angus Hay (ed.). Khynalyg: Ethno Tourism in Azerbaijan. Baku, Azerbaijan: Ministry of Culture and Tourism of the Azerbaijan Republic; Golden Book Publishing House. pp. 10–23. ISBN 978-9952-481-59-4.

[1]

[2]

[3]

[4]

[5]

[6]

[7]

[8]

[9]