Grykšiai

Koordinatės: 55°54′04″š. pl. 21°19′23″r. ilg. / 55.901°š. pl. 21.323°r. ilg. / 55.901; 21.323 (Grykšiai)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Grykšiai
[[Vaizdas:|{{#if:|270px]]
Grykšiai
Grykšiai
55°54′04″š. pl. 21°19′23″r. ilg. / 55.901°š. pl. 21.323°r. ilg. / 55.901; 21.323 (Grykšiai)
Apskritis Klaipėdos apskrities vėliava Klaipėdos apskritis
Savivaldybė Kretingos rajono savivaldybės vėliava Kretingos rajono savivaldybė
Seniūnija Kretingos seniūnija
Gyventojų (2021) 11
Vikiteka Grykšiai
Vietovardžio kirčiavimas
(4 kirčiuotė) [1]
Vardininkas: Grykšiaĩ
Kilmininkas: Grykšių̃

Grykšiai – kaimas Kretingos rajono savivaldybėje, 5 km į rytus nuo Kretingos. Teritorijos plotas – 229,7 ha.[2]

Etimologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pavadinimas kilo nuo pirmųjų naujakurių Grykšių pavardės. Rašytiniuose šaltiniuose vietovės vardas rašomas lenk. Gryngsze, Gryksze, vok. Griksche, rus. Грикши, Грикше, Грыкши, liet. Grikšiai. Vietos kretingiškių tarme kaimas vadinamas žem. Grīkšē.

Geografijai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vietovė yra Pajūrio žemumoje, įsiterpusi tarp Rubuliams priklausančio Ilgųjų Pievų miško, Daktarų, Klibių, Padvarių ir Dupulčių.[3]

Pietiniu pakraščiu eina plentas Šiauliai–Palanga, o centrine dalimi – nuo jo atsišakojantis kelias Dupulčiai–Klibiai. Rytiniame ir pietiniame pakraštyje auga Ilgųjų Pievų miškas, o šiaurės vakarinėje dalyje – šio miško masyvui priklausantis Plikių miškas.

Istorijai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Grykšių (lenk. Gryksze) užusienis XVIII a. Kretingos grafystės plane, parengtame Lydos apskrities matininko Pranciškaus Jodkos, 1771 m. Lietuvos valstybės istorijos archyvas
Grikšių (rus. Грикше) kaimas Rusijos imperijos kariuomenės generalinio štabo karininkų 1868 m. parengtame Kretingos apylinkių žemėlapyje
Grykšių kaimo planas, parengtas vykdant pobaudžiavinę žemės reformą, apie 1869 m. Kretingos muziejaus dokumentų rinkinys
1883 m. A. Kalašnikovo parengto ir 1886 m. Kamenskio bei Fugalevičiaus pakoreguoto Grykšių kaimo ribų plano kopija, braižyta 1903 m. grafo Aleksandro Tiškevičiaus užsakymu. Kretingos muziejaus dokumentų rinkinys
Grykšių (lenk. Gryksze) kaimas Prūsijos karalystės karo topografijos tarnybos 1915 m. ir 1918 m. išleistuose Kretingos ir Kartenos apylinkių topografiniuose žemėlapiuose
Grykšių kaimas po Lietuvos žemės reformos. Ištrauka iš Lietuvos kariuomenės štabo parengto Kretingos–Palangos apylinkių topografinio žemėlapio. Apie 1939 m.

Grykšių užusienis atsirado XVII a. II pusėje plėšininėje Kretingos dvaro žemėje, įsiterpusioje tarp Dvaro girios ir gatvinio Klibių kaimo. Pirmąkart jis paminėtas 1771 m. Kretingos grafystės inventoriuje.[4] Užusieniui priklausė apie 6 valakus žemės, kuri ribojosi su Daktarais, Klibiais, Slučkais ir Dupulčiais. Centre stovėjo 4 sodybos, kuriose gyveno Jurgis Tiškus, Petras Stoškus, Antanas Miežetis ir Jonas Tarvydas su šeimomis, mokėję dvarui činšą.

XIX a. Grykšiai tapo kaimu. Dvasiniais jo gyventojų reikalais rūpinosi Kretingos parapijos dvasininkai – kunigai pranciškonai.

1827–1846 m. kaime buvo 2,[5] o 1857 m. – 3 katalikų kiemai.[6] 1845 m. gyveno Pranciškus Montrimas su žmona Terese, vaikais Vincentu, Pranciškumi, Viktorija, Antanu, Magdalena bei Petras Bertašius su motina Ona, žmona Joana, vaikais Petru ir Magdalena, samdiniais Antanu Bertašiumi, Pranciškumi Mikalausku, Magdalena Godlevska ir Ona Mažylyte. 1857 m. žemdirbyste vertėsi Vincento Montrimo, Petro Bertašiaus ir Jono Putvino šeimos.

1861 m. kaime liko 1 sodyba, o rytinėje žemių dalyje Kretingos dvaras pastatė plytinę, kurios produkcijai gaminti naudotas čia pat kasamas molis.[7] Tai buvo didžiausia šio profilio pramonės įmonė Telšių apskrityje, rašytiniuose šaltiniuose vadinama Kretingos plytų fabriku.[8]

Vykdant baudžiavos panaikinimo reformą didesnė dalis dirbamos žemės 1869 m. išdalinta išsipirkti valstiečiams Kavaliauskui ir Tadui Žyliui, o plytinės teritorija liko dvarui. Ganyklos, šienaujamos pievos ir miškas palikti bendram valstiečių ir dvaro naudojimui.[9]

Kretingos dvaro savininku tapus Juozapui Tiškevičiui, matininkas Aleksandras Kalašnikovas 1883 m. pamatavo valstiečių, dvaro ir bendro naudojimo žemes bei parengė kaimo ribų ir žemėnaudos planą.[10] Pagal jį Grykšiams tuo metu priklausė apie 120 ha žemės. Dvi valstiečių šeimos valdė 2,76 ha pasodybinės, 27,29 ha ariamos, 17,25 ha pievų ir 48,27 ha ganyklų žemės. Dar 16,24 ha ganyklų valstiečiai naudojosi bendrai su dvaru. Abi valstiečių sodybos stovėjo ties kaimo viduriu. Tarp jų ir vakariniu pakraščiu einančio kelio Dupulčiai–Daktarai–Klibiai telkšojo 3 kūdros. Pietrytine dalimi nuo Kretingos–Kartenos vieškelio mišku ėjo kitas kelias, vedęs link dvarui priklausančio 15 ha plytinės žemės sklypo.

Po baudžiavos panaikinimo reformos nauju Grykšių kaimynu tapo dvaro žemėje išaugęs Padvarių kaimas, su kurio naujakuriais kilo ginčų dėl žemių ribų. Dėl to 1886 m. matininkai Kamenskis ir Fugalevičius, dalyvaujant Grykšių valstiečiams Tadui Žiliui ir našlei Karolinai Kavaliauskienei bei Bliūdsukių bendruomenės atstovui Ignotui Tamošauskiui, patikslino kaimo ribas.[11]

Dvarui nugriovus plytinę, o jos žemę pardavus, 1895 m. Grykšiuose buvo jau 4,[12] 1923 m. – 5 ūkiai.[13] Vykdant Lietuvos žemės reformą kaimas 1939–1943 m. išskirstytas į vienkieminius ūkius.[14]

Per sovietinius trėmimus 1948 m. gegužės 22 d. į Irkutsko srities Šamankos gyvenvietę išvežtos kaimo senbūvių Kavaliauskų ir Žilių šeimos (8 žmonės). Tremtyje mirė Stanislava Kavaliauskienė, jos duktė Stanislava ir Juozas Žilys. Kitiems tremtiniams į Lietuvą grįžti buvo leista po 1957–1958 m.[15]

1959 m. Grykšiuose gyveno Burbų, Butkų, Lankučių, Šaulių, Ylakių ir kt. šeimos.[16] XX a. 9 deš. nebeliko nei žmonių, nei sodybų. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, kaimą atgaivinti ėmėsi naujakurys Rimantas Radzevičius. Po 2016 m. gyvenviečių ribų patikslinimo, prie Grykšių buvo prijungta didesnioji Kretingos seniūnijai priklausanti Slučkų žemių dalis, o pietinė kaimo riba pasiekė plentą Šiauliai–Palanga. Šiuo metu Grykšiuose yra Vytauto, Ilgųjų Pievų ir Vasaros gatvės, prie kurių auga Kretingos priemiestis.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XVIII a. Bliūdsukių laukininkija, Kurmaičių vaitija, Kretingos grafystė
18611915 m. Daktarų seniūnija, Kretingos valsčius, Telšių apskritis
19151945 m. Klibių seniūnija, Kretingos valsčius, Kretingos apskritis
19401941, 19441950 m. Klibių apylinkė, Kretingos valsčius, Kretingos apskritis
19501954 m. Klibių apylinkė, Kretingos rajonas
19541988 m. Kurmaičių apylinkė, Kretingos rajonas
19881995 m. Kretingos apylinkė, Kretingos rajonas
19952009 m. Kretingos seniūnija, Kretingos rajono savivaldybė, Klaipėdos apskritis
nuo 2009 m. Klibių seniūnaitija, Kretingos seniūnija, Kretingos rajono savivaldybė

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Demografinė raida tarp 1845 m. ir 2021 m.
1845 m.[17] 1857 m.[18] 1902 m.[19] 1923 m.sur.[20] 1959 m.sur.[21] 1970 m.sur.[21] 1979 m.sur.[22] 1989 m.sur.[23] 2001 m.sur.[24] 2011 m.sur.[25] 2021 m.sur.[26]
16 31 32 44 35 19 8 0 0 4 11


Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Registrų centras, tikrinta 2016-08-13.
  2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas „Dėl Kretingos rajono savivaldybės gyvenamosios vietovės pavadinimo pakeitimo, gyvenamųjų vietovių teritorijų ribų nustatymo ir pakeitimo“. – Vilnius. – 2016 m. spalio 26 d. – Nr. 1062. – Teisės aktų registras. – 2016 m. lapkričio 2 d. – Nr. 26124
  3. Kretingos rajono savivaldybė: žemėlapis. – VĮ Registro centras. – Vilnius, 2021 Archyvuota kopija 2021-12-06 iš Wayback Machine projekto.
  4. Inwentarz hrabstwa Kretyngi dobr dziedzicznych Jaśnie Wielmożnego Jmci Xiędza Ignacego Jakuba kniazia Massalskiego, biskupa wileńskiego, orderu Orła Białego kawalera, pzezemnie Franciszka Aloizego Jodkę, komornika Pttu Lidzkiego, zesłanego na to komissarza w Roku 1771 diebus 7bris sporządzony. – Lietuvos valstybės istorijos archyvas. – F. 11, ap. 1. – B. 1591. – L. 113v-114
  5. Wizyta kośioła i klasztoru Kretyngowskiego z roku 1827. – 1827–1830 m. – Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos Rankraščių skyrius. – F. 39. – B. 107. – L. 4
    Вѣдомость жителямъ Ковeнской губерніи Тельшевскаго уѣзда вѣроисповѣданія рымско-католическаго Кретингенскаго прихода, составлена 1845-го года. – Lietuvos valstybės istorijos archyvas. – F. 605, ap. 2. – B. 723. – L. 89v-90
    Michał Gadon. Opisanie powiatu Telszewskiego w gubernii Kowieńskiej w dawnem Xięstwie Żmujdzkiem położonego. – Wilno, 1846. – S. 152 (leidinyje klaidingai nurodyti 22 dūmai)
  6. Списокъ исповедающихся и неисповедающихся Римско-Католическимъ лицамъ Кретингенскаго приходаб, 1857 года составленъ. – Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos Rankraščių skyrius. – F. 39. – B. 93. – L. 18v-19
  7. Планъ Ковенской губерніи Тельшевскаго уѣзда имѣнія Кретингенъ. – 1861–1865 m. – Kretingos muziejaus dokumentų rinkinys. – Nr. KM GEK-11904
    Julius Kanarskas. Daktarų ir Grykšių kaimai (Istorinė pažyma). – Kretinga, 2007 m. lapkričio 10–12 d. – Kretingos muziejaus mokslinis archyvas. – F. 16. – B. 180
  8. Lietuvos TSR istorijos šaltiniai. – Vilnius, 1965. – T. 2. – P. 46
  9. Планъ No 28 Ковенской губерніи Тельшевскаго уѣзда деревень Докторы, Клиби, Грыкши. – 1869 m. – Kretingos muziejaus dokumentų rinkinys. – Nr. KM GEK-11893
  10. Планъ дачи Ковенской губерніи Телшевскаго уѣзда Кретингенской волости деревни Грикше (…) – 1883 m. ir 1886 m. – Kopija, 1903 m. – Kretingos muziejaus dokumentų rinkinys. – Nr. KM GEK-11845
  11. Планъ дачи Ковенской губерніи Телшевскаго уѣзда Кретингенской волости деревни Грикше (…) – 1883 m. ir 1886 m. – Kopija, 1903 m. – Kretingos muziejaus dokumentų rinkinys. – Nr. KM GEK-11845
  12. Карта Ковенск. и Курляндск. губерній и части Пруссіи. – VIII-9. – Тельшевск. и Гробинск. уѣзд. – Съёмка 1895 года. – Печатано въ XI-1913 г.
  13. Lietuvos apgyventos vietos. – Kaunas, 1925. – P. 114
  14. Kretingos valsčiaus Grikšių kaimo skirstymo vienkiemiais byla. – 1939–1943 m. – Lietuvos centrinis valstybės archyvas. – F. 1350, ap. 1. – B. 83
    Kretingos vls. Grikšių k. Išskirstymo viensėdžiais planas (1:5000). – Lietuvos centrinis valstybės archyvas. – F. 1250, ap. 4/5. – B. 211
  15. Lietuvos gyventojų genocidas, 1948 (A–M). – Vilnius, 2007. –T. 3, d. 1. – P. 620, 622
    1941–1952 metų Lietuvos tremtiniai. – Vilnius, 1993. – Kn. 1. – P. 439
  16. Irena Šeškevičienė. Kaimą tarp daubų atgaivino sodininkai. – Pajūrio naujienos. – 2009 m. birželio 12 d.
  17. Вѣдомость жителямъ Ковeнской губерніи Тельшевскаго уѣзда вѣроисповѣданія рымско-католическаго Кретингенскаго прихода, составлена 1845-го года. – Lietuvos valstybės istorijos archyvas. – F. 605, ap. 2. – B. 723. – L. 89v-90
  18. Списокъ исповедающихся и неисповедающихся Римско-Католическимъ лицамъ Кретингенскаго приходаб, 1857 года составленъ. – Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos Rankraščių skyrius. – F. 39. – B. 93. – L. 18v-19
  19. Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
  20. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  21. 21,0 21,1 Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
  22. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
  23. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
  24. Klaipėdos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
  25. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
  26. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.

Aplinkinės gyvenvietės

Kurmaičiai – 5 km
Klibiai – 3 km
Daktarai – 1 km KŪLUPĖNAI – 13 km
Padvariai 1 km
KRETINGA – 5 km
PALANGA – 16 km
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
Rubuliai – 5 km
KARTENA – 10 km
Kluonaliai – 1 km
KRETINGALĖ – 10 km
Dupulčiai – 1 km Mišučiai – 5 km
RAGUVIŠKIAI – 6 km

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]