Vilniaus–Klaipėdos geležinkelis

	Geležinkelis Vilnius–Klaipėda
Vieta
Šalys	Lietuva
Miestai	Vilnius – Kaišiadorys – Jonava – Kėdainiai – Radviliškis – Šiauliai – Telšiai – Plungė – Kretinga – Klaipėda
Pagrindinė informacija
Operatorius	AB „Lietuvos geležinkeliai“
Techninė informacija
Ilgis	376 km
Vėžė	1520 mm vėžė
Išvystomas greitis	140 km/h
Elektrifikacija	2023 m. (tebevyksta)
	Infolentelė: žiūrėti • aptarti • redaguoti

Vilniaus–Klaipėdos geležinkelis – geležinkelio magistralė tarp Vilniaus ir Klaipėdos, judriausias Lietuvos geležinkelio ruožas. Ilgis – 376 km.^[2]

Istorija

Liniją sudaro šie istoriniai geležinkelių ruožai:

XIX a. septintajame dešimtmetyje nutiesto geležinkelio Sankt Peterburgas–Varšuva ruožas Vilnius–Lentvaris,
- šio geležinkelio atšakos Lentvaris–Virbalis ruožas Lentvaris–Kaišiadorys;
1871 m. atidarytas Liepojos–Romnų geležinkelio ruožas Kaišiadorys–Kužiai (Šiaulių rajone);
1924–1932 m. nutiestas Kužių–Kretingos geležinkelis;
1915 m. nutiesto Bajorų–Priekulės geležinkelio ruožas Kretinga–Bajorai;
1892 m. Prūsijos valstybinių geležinkelių nutiestas Klaipėdos–Bajorų geležinkelis.

Po I pasaulinio karo Lietuvai paskelbus nepriklausomybę, Vilniaus–Klaipėdos geležinkelis atiteko palaipsniui. 1919 m. liepos 6 d. atiteko ruožas Žasliai–Radviliškis, gruodžio 1–6 d. Šiauliai–Kužiai, gruodžio 8–13 d. Radviliškis–Šiauliai,^[3] 1923 m. Kretinga–Klaipėda. 1924–1926 m. nutiestas Kužių–Telšių, 1930–1932 m. ir Telšių–Kretingos ruožas. 1939 m. Lietuva vėl neteko Klaipėdos–Kretingos ruožo, bet jai atiteko Vilniaus–Vievio ruožas. Karui baigiantis, 1944–1945 m. Lietuvos TSR atiteko visas Vilniaus–Klaipėdos ruožas. Nuo 1992 m. sausio 1 d. jį eksploatuoja „Lietuvos geležinkeliai“.

2016 m. pavasarį maršrutu Vilnius–Klaipėda paleisti nauji trivagoniai dyzeliniai traukiniai „Pesa 730ML“.^[4] 2022–2025 m. vyksta magistralės elektrifikavimas, kainuojantis 0,411 mlrd. eurų. Rangovai - „Elecnor“ ir „Instalaciones Inabensa“.^[5] Projektui suteiktas strategiškai svarbaus valstybei projekto statusas.^[2] Pirminiais skaičiavimai dėl elektrifikacijos į orą nebus išmetama daugiau kaip 150 tūkst. t anglies dioksido per metus.^[2] Užbaigus Vilniaus–Klaipėdos geležinkelio elektrifikacijos projektą elektrifikuotų geležinkelio kelių ilgis Lietuvoje išaugs nuo 8 % iki beveik 27 %.^[2]

2025 m. pasirašyta sutartis su „Siemens Mobility“ už 10 mln. eurų atnaujinti geležinkelio ruožo valdymo sistemą atkarpoje tarp Klaipėdos ir Šiaulių.^[6]

Struktūra

Magistralėje įrengta automatinė blokuotė. Dvikeliai ruožai: Vilnius–Livintai, Jonava–Žeimiai, Lukšiai–Šilainiai, Kėdainiai–Gimbogala, Linkaičiai–Kužiai, Pavenčiai–Raudėnai (dalinai, tiesiamas), Dūseikiai–Lieplaukė (dalinai, tiesiamas), Kūlupėnai–Kretinga (dalinai, tiesiamas), Kalotė–Giruliai (?). Pereinant iš vienkelio į dvikelį ir atvirkščiai beveik visur įrengti 1/18 iešmai, leidžiantys važiuoti iki 80 km/h greičiu.

Stotys

Miestai prie geležinkelio: Vilnius – Kaišiadorys – Jonava – Kėdainiai – Radviliškis – Šiauliai – Telšiai – Plungė – Kretinga – Klaipėda.

Km	Stotis	Atidaryta	Jungtys
0	Vilniaus geležinkelio stotis	1860 m.	Vilnius–Lyda, Vilnius–Varėna, Vilnius–Turmantas
66	Kaišiadorių geležinkelio stotis	1871 m.	Vilnius–Kaunas
97	Jonavos geležinkelio stotis	1871 m.	Jonava–Kaunas
128	Kėdainių geležinkelio stotis	1871 m.
192	Radviliškio geležinkelio stotis	1871 m.	Radviliškis–Daugpilis
212	Šiaulių geležinkelio stotis	1871 m.
282	Telšių geležinkelio stotis	1932 m.
310	Plungės geležinkelio stotis	1932 m.
353	Kretingos geležinkelio stotis	1915 m.
376	Klaipėdos geležinkelio stotis	1875 m.	Klaipėda–Pagėgiai