Vilniaus–Klaipėdos geležinkelis
| Geležinkelis Vilnius–Klaipėda | |
 | |
| Vieta | |
|---|---|
| Šalys |  Lietuva |
| Miestai | Vilnius – Kaišiadorys – Jonava – Kėdainiai – Radviliškis – Šiauliai – Telšiai – Plungė – Kretinga – Klaipėda |
| Pagrindinė informacija | |
| Operatorius | AB „Lietuvos geležinkeliai“ |
| Techninė informacija | |
| Ilgis | 376 km |
| Vėžė | 1520 mm vėžė |
| Išvystomas greitis | 140 km/h[1] |
| Elektrifikacija | 2023 m. (tebevyksta) |
Vilniaus–Klaipėdos geležinkelis – geležinkelio magistralė tarp Vilniaus ir Klaipėdos, judriausias Lietuvos geležinkelio ruožas. Ilgis – 376 km.[2]
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Liniją sudaro šie istoriniai geležinkelių ruožai:
- XIX a. septintajame dešimtmetyje nutiesto geležinkelio Sankt Peterburgas–Varšuva ruožas Vilnius–Lentvaris,
- šio geležinkelio atšakos Lentvaris–Virbalis ruožas Lentvaris–Kaišiadorys;
- Liepojos–Romnų geležinkelio ruožas Kaišiadorys–Kužiai (Šiaulių rajone);
- XX a. tarpukariu nutiestas Kužių–Kretingos geležinkelis;
- I pasaulinio karo metu nutiesto Bajorų–Priekulės geležinkelio ruožas Kretinga–Bajorai;
- Prūsijos valstybinio geležinkelio 1892 m. nutiestas Klaipėdos–Bajorų geležinkelis.
2016 m. maršrutu paleisti nauji trivagoniai dyzeliniai traukiniai PESA 730ML. 2022–2025 m. vyksta magistralės elektrifikavimas, kainuojantis 0,411 mlrd. €. Rangovai - „Elecnor“ ir „Instalaciones Inabensa“.[3] Projektui suteiktas strategiškai svarbaus valstybei projekto statusas.[2] Pirminiais skaičiavimai dėl elektrifikacijos į orą nebus išmetama daugiau kaip 150 tūkst. t anglies dioksido per metus.[2] Užbaigus Vilniaus–Klaipėdos geležinkelio elektrifikacijos projektą elektrifikuotų geležinkelio kelių ilgis Lietuvoje išaugs nuo 8 % iki beveik 27 %.[2]
2025 m. pasirašyta sutartis su „Siemens Mobility“ už 10 mln. eurų atnaujinti geležinkelio ruožo valdymo sistemą atkarpoje tarp Klaipėdos ir Šiaulių.[4]
Struktūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Magistralėje įrengta automatinė blokuotė.
Dvikeliai ruožai: Vilnius-Livintai, Jonava-Žeimiai, Lukšiai-Šilainiai, Kėdainiai-Gimbogala, Linkaičiai-Kužiai, Pavenčiai-Raudėnai (dalinai, tiesiamas), Dūseikiai-Lieplaukė (dalinai, tiesiamas), Kūlupėnai-Kretinga (dalinai, tiesiamas), Kalotė-Giruliai (?).
Pereinant iš vienkelio į dvikelį ir atvirkščiai beveik visur įrengti 1/18 iešmai, leidžiantys važiuoti iki 80 km/h greičiu.
Stotys
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Miestai prie geležinkelio: Vilnius – Kaišiadorys – Jonava – Kėdainiai – Radviliškis – Šiauliai – Telšiai – Plungė – Kretinga – Klaipėda.
.jpg)
Galerija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Trumpės kelionė iš Vilniaus į Klaipėdą
- ↑ 2,0 2,1 2,2 2,3 „„Įpusėjo geležinkelio ruožo Vilnius–Klaipėda elektrifikavimo darbai“. lrt.lt. Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija. 2023 m. rugpjūčio 22 d. Nuoroda tikrinta 2023 m. rugpjūčio 22 d..
- ↑ Prognozė: svarbiausi Lietuvos ekonomikos ir verslo įvykiai 2023-iaisiais
- ↑ „„Siemens Mobility“ už 10 mln. eurų atnaujins geležinkelio ruožo valdymo sistemą“. lrt.lt. Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija. 2025 m. vasario 17 d. Nuoroda tikrinta 2025 m. vasario 18 d..
| |||||