Pereiti prie turinio

Plungės geležinkelio stotis

Koordinatės: 55°55′09″š. pl. 21°51′08″r. ilg. / 55.9193°š. pl. 21.8521°r. ilg. / 55.9193; 21.8521
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

55°55′09″š. pl. 21°51′08″r. ilg. / 55.9193°š. pl. 21.8521°r. ilg. / 55.9193; 21.8521

  Plungės geležinkelio stotis
Stoties pastatas 2013 m.
Adresas Plungė, Stoties g. 29
Atidaryta 1932 m. spalio 29 d.[1]
Peronų sk. 2
Aptarnaujanti įmonė AB „Lietuvos geležinkeliai
Žemėlapiai Retromap.ru
Nuotraukos Railwayz.info
Aplinkinės stotys ir stotelės
km
KUŽIAI
Lieplaukė
9,1
Tarvainiai
8,6
Plungė
6,9
Alksnėnai-Žemaitiškiai
7,0
Šateikiai
KRETINGA

Plungės geležinkelio stotisgeležinkelio stotis šiaurės vakarų Lietuvoje, šiaurinėje Plungės miesto dalyje, Stoties g. 29, prie geležinkelio Vilnius–Klaipėda. Valdo „Lietuvos geležinkeliai“.[2] Stoja keleiviniai traukiniai Vilnius–Klaipėda ir Klaipėda–Radviliškis.[3] Stoties prieigose įrengtas Plungės centrinis stadionas.

Stoties rūmai pastatyti 1931–1932 m. Tai vienas iš pilniausiai išlikusių tarpukario Lietuvoje statytų geležinkelio stoties kompleksų. Stoties teritorijoje buvo suprojektuotas keleivių namas – simbolinė urbanistinės struktūros ašis, taip pat į šonus nutolę medinis „Lietūkio“ sandėlis, vandentiekio bokštas ir geležinkeliečių namas.[4] Ant stoties rūmų pakabinta atminimo lenta 1941 ir 1944-1952 m. iš čia ištemtų ir į sovietinius lagerius išvežtų Plungės miesto bei apylinkių gyventojų atminimui, atidengta 1991 m. birželio 14 d. Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio Plungės grupės ir Lietuvos šaulių sąjungos Plungės kuopos narių rūpesčiu.[5]

Stoties atidarymo šventė 1932 m.

Plungės stotis atidaryta,[6] vystant geležinkelio tinklą tarp Didžiosios Lietuvos ir Klaipėdos krašto. Telšių–Kretingos linija imta tiesti 1930 m., ruože iškilo ir penkios naujos geležinkelio stotys – Kartenos geležinkelio stotis (Kūlupėnuose), Šateikių geležinkelio stotis, Lieplaukės geležinkelio stotis, Telšių geležinkelio stotis ir Plungės. Plungės mieste gyveno daug prekybininkų, kuriems geležinkelio linija reiškė spartesnį eksportą ir importą. 1932 m. spalio 29 d. 13:00 laiku geležinkelio linijos atidarymo šventėje į Plungę traukiniu atvyko Lietuvos prezidentas Antanas Smetona. Geležinkelio liniją ir stotį pašventino Telšių vyskupas Justinas Staugaitis.[7]

Taupant finansus ir skubant kuo greičiau sujungti šalį geležinkeliais, Plungės stotis buvo pastatyta pagal tą patį projektą, kaip ir Telšių geležinkelio stotis tinkuoto mūro, dengta skardiniu stogu; šios, didžiausios trasoje, stotys priskiriamos modernizuoto neoklasicizmo stiliui.[8] Panaši ir Kartenos stotis, tik nesimetriška. Centrinis mūrinės, tinkuotos Plungės stoties tūris su vestibiuliu – dviejų aukštų, šoniniai tūriai – vienaukščiai. Pastatas dengtas skardos stogu.[9]

Užėjus sovietams iš Plungės stoties buvo ištremiami į sovietų lagerius šio miesto ir apylinkių gyventojai. 1991 m. atidengta atminimo lenta tremtiniams.

  1. 90-metei stočiai – naujas veidas. Žemaičio laikraštis. Nuoroda tikrinta 2024-12-21.
  2. Plungės geležinkelio stotis. Archyvuota kopija 2021-10-26 iš Wayback Machine projekto. Litrail.lt (tikrinta 2021-10-26).
  3. Traukinių išvykimai iš stotelės Plungė. (Stops.lt)
  4. Vaidas Petrulis. Plungės geležinkelio stotis. Archyvuota kopija 2021-10-26 iš Wayback Machine projekto. Autc.lt (tikrinta 2021-10-26).
  5. Plungės rajono paminklai. Genocid.lt (tikrinta 2025-03-12).
  6. Lietuvos geležinkeliai: nepriklausomo darbo dešimtmetis (1991–2001). – Vilnius, LG Leidybos centras, 2001. // psl. 54
  7. Otilija Juozapaitienė. Plungės geležinkelio stotis švenčia 90. Plunge.lt (tikrinta 2024-12-21).
  8. Dabašinskienė, Iveta (2013). „Pirmosios geležinkelio trasos tarpukario Lietuvoje architektūra“. Mokslas – Lietuvos ateitis. 5 (3): 309–315. doi:10.3846/536. ISSN 2029-2341.
  9. Plungės geležinkelio stotis ir Plungės geležinkeliečių namas (dab. gyvenamasis namas). Archyvuota kopija 2021-10-26 iš Wayback Machine projekto. TarpukarioArchitektura.lt (tikrinta 2021-10-26).