Pereiti prie turinio

Klaipėdos geležinkelio stotis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

55°43′16″š. pl. 21°08′08″r. ilg. / 55.7210°š. pl. 21.1355°r. ilg. / 55.7210; 21.1355

  Klaipėdos geležinkelio stotis
Stotis 2017 m. vasarą: senasis pastatas kairėje, naujasis – dešinėje
AdresasKlaipėda, Priestočio g. 1
Atidaryta1875 m.
Peronų sk.2
Aptarnaujanti įmonėAB „Lietuvos geležinkeliai“
ŽemėlapiaiRetromap.ru
NuotraukosRailwayz.info
Žemėlapis
Aplinkinės stotys ir stotelės
 km
↑ KRETINGA ↑
Giruliai
 3,5
Pauostis
 3,3
KLAIPĖDA
 5,1
Lypkiai
 3,5
Rimkai
↓ PAGĖGIAI ↓

Klaipėdos geležinkelio stotis – geležinkelio stotis vakarų Lietuvoje, Klaipėdos centre, Priestočio g. 1, į šiaurę nuo Senamiesčio. Geležinkelio mazgas, labiausiai į vakarus nutolusi Lietuvos traukinių stotis. Traukinių linija yra labai svarbi jūreivystės kompanijoms, iš Klaipėdos traukinių vagonais yra gabenama daug pramonės ir tranzitinių krovinių į kitus Lietuvos miestus bei kitas valstybes. Stotis priklauso aukščiausiajai klasei,[1] joje stoja keleiviniai traukiniai Klaipėda–Radviliškis, Klaipėda–Šiauliai, Vilnius–Klaipėda, Klaipėda–Šilutė.[2] Per stoties kelyną ir Priestočio gatvę pastatytas Klaipėdos geležinkelio stoties pėsčiųjų tiltas, pritaikytas visų grupių gyventojų, dviratininkų judėjimui. Į pietus nuo šios stoties anksčiau veikė Klaipėdos siaurojo geležinkelio stotis.

Klaipėdos geležinkelio stoties pastatų kompleksą sudaro du sujungti statiniai:

  • senasis stoties pastatas – geltonų plytų klasicistinio stiliaus dviejų aukštų su dvišlaičiu stogu pastatas, pastatytas 1881 m., paveldo objektas (unikalus Nr. 2486); pastatui būdinga plytų stiliaus architektūra;[3]
  • naujasis stoties pastatas – raudonų plytų traukinių stoties priestatas, pastatytas 1983 m. Šiuo metu Klaipėdos geležinkelio stoties pagrindinė būstinė yra įsikūrusi šiame priestate, o senasis yra privatizuotas, jame veiklą vykdo maitinimo įstaiga ir komercinės paskirties įmonės.

Į rytus nuo stoties rūmų stovi paminklinis garvežys „L1160“, pagamintas 1949 m. Brianske, Lietuvoje naudotas 1949–1976 m., 2007 m. įrašytas į LR kultūros paveldo registrą.[4] Ant stoties yra atminimo lenta iš čia 1948–1951 m. ištremtų Klaipėdos miesto ir jo apylinkių gyventojų atminimui (skulptorius Jonas Jagėla), įrengta 2016 m. gegužės 12 d.[5] Prie stoties pastatyta skulptūra „Atsisveikinimas su Tėvyne“ (skulptoriai – L. ir R. Janišovskiai),[6] dar vadinamas tiesiog „Atsisveikinimu“.[7]

Istorija

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Senasis stoties pastatas XX a. tarpukariu

1872–1875 m. buvo nutiestas Tilžės–Klaipėdos geležinkelis – birželio 1 d. atidarytas Klaipėdos–Pagėgių, o spalio 1 d. ir Pagėgių–Tilžės atkarpa.[8] 1875 m. atidaryta Klaipėdos stotis.[9] Traukinių linijos buvo nutiestos ir kartu įrengta visa būtinoji infrastruktūra už 5,8 mln. Prūsijos talerių.[10] Traukiniai pradėjo kursuoti 1878 m.[11] Pirmieji reisai buvo krovininiai, buvo gabenama mediena ir žuvis maršrutais Klaipėda–Šilutė, Klaipėda–Šilutė–Pagėgiai. 1876 m. balandžio 1 d. atidaryta 1,1 km atkarpa nuo stoties link Danės upės (vok. Memel–Dangefluß), lapkričio 22 d. – 2,1 km link Klaipėdos žiemos uosto (vok. Memel–Winterhafen).

1881 m. iškilo geležinkelio stoties pastatas, priešais geležinkelio stotį suplanuota ir išgrįsta pirmoji miesto reprezentacinė aikštė (joje vykdavo garbingų svečių sutiktuvės ir palydos). Stoties rūmai pastatyti laikantis 1850 m. Prūsijoje patvirtintų reikalavimų geležinkelio stoties statiniams. Pastate buvo laukiamasis, bilietų kasa, bagažo išdavimo patalpa, raštinė, restoranas, antrajame aukšte – stoties darbininkų butai. XIX a. pabaigoje stoties aikštėje pastatytas prašmatnus, sietyną primenąs šviestuvas su 5 žibintais, kuriuos laikė dekoratyvūs metaliniai ereliai.[12]

1892 m. lapkričio 1 d. atidarytas Klaipėdos–Bajorų geležinkelis (21 km).[8] Taip susiformavo Klaipėda kaip geležinkelio mazgas.

1897–1898 m. traukinių tvarkaraštis byloja, kad iš Klaipėdos į Tilžę keleiviniai traukiniai kursuodavo keturis kartus per dieną. Sąstatai buvo sudaryti iš keturių klasių vagonų, vakare pirmaklasis vagonas nebevažiuodavo. Kelionė trukdavo dvi su puse valandos, pirmas reisas iš Klaipėdos išvykdavo naktį 3 val. 37 min. Jei tuo pirmuoju traukiniu keliauti iki Įsruties ir, šioje stotyje palaukus nuo 7 val. 13 min. iki 10 val. 10 min., buvo galima įsėsti į traukinį „Courierzug 1“ ir pasiekti Berlyną (atvykimas 5 val. 30 min. ryte).[13] Nuo 1895 m. iš Įsruties keleiviai jau važiuodavo greituoju traukiniu D 1/2. 1905 m. gegužės 1 d. pradėti tiesioginiai traukinių maršrutai Klaipėda–Berlynas, kurie 830 km ruožą pasiekdavo per 13 valandų.[14]

XIX–XX a. sandūroje Klaipėdos stoties svarba augo. Jei 1895 m. stoties krovinių bendra suma siekė 57,5 tūkst. tonų, tai 1900 m. – 100 tūkst., 1908 m. – 170 tūkst., o 1912 m. – 203 tūkst. tonų.[15] Panašiai didėjo ir keleivių srautai: 1893 m. iš stoties išvyko 70 tūkst., 1908 m. – 140 tūkst., 1913 m. – 181 tūkst. keleivių.[16] XX a. pradžioje nutiestas Klaipėdos siaurasis geležinkelis, kuriam į pietus nuo Klaipėdos geležinkelio stoties pastatyta Klaipėdos siaurojo geležinkelio stotis, aptarnavusi miestą ir apylinkes. Užėjus I pasauliniam karui, 1915 m. stotyje buvo susprogdintas apskrito plano dekoratyvių formų vandens bokštas.[17]

1923 m. Klaipėdos kraštą užėmus Lietuvai, Klaipėdos stotis priskirta Lietuvos geležinkelių sistemai. Klaipėdos žandarmerijai komendantūrai priklausė Skuodo ir Pagėgių geležinkelio punktai.[18] XX a. tarpukariu kursavo tiesioginio susisiekimo vagonas Klaipėda–Berlynas (nukeliauti į Vokietijos sostinę buvo galima per 15 valandų). Apie 1930 m. į Klaipėdos stotį perkeltas išmontuotas Šilutės geležinkelio stoties pėsčiųjų tiltas, tarnavęs pėsčiųjų judėjimui Klaipėdos stotyje iki 2009 m. Nugriauta santvarinė konstrukcija, kaip technikos paveldas, palikta saugojimui stoties aikštelėje.[19]

1945 m. dėl karo veiksmų stotis labai nukentėjo.[20] 1975 m. šalia stoties rūmų pradėtas statyti naujas raudonų plytų pastatas,[12] iškilmingai atidarytas 1983 m.[21]

1997 m. senieji stoties rūmai įtraukti į Kultūros paveldo registrą.[22] 2002 m. Klaipėdos miesto jubiliejaus proga aikštėje prie stoties pastatyta skulptūra „Atsisveikinimas su Tėvyne“, jos iniciatoriai – išeiviai iš Klaipėdos krašto.[23] 2016 m. atidengta atminimo lenta tremtiniams.

Architektūra

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Senieji stoties rūmai 2023 m.

Pirmoji stotis buvo statoma pagal 1850 m. Prūsijoje priimtus reikalavimus – joje turėjo būti laukiamoji salė, šalia jos – bilietų kasa, taip pat bagažo išdavimo patalpa, raštinės patalpos, restoranas, antrajame aukšte – stoties darbuotojų butai. Šalia stoties turėjo būti skveras poilsiui, o į stotį vedanti gatvė turėjo būti apsodinta medžiais. Būtent pagal tokius reikalavimus ir buvo pastatyta, o 1875 m. atidaryta stotis. Perono stogą laikė plonos ornamentuotos ketaus kolonos, atsikišusios gembės.[24]

Pirmieji stoties rūmai – mūrinis dviaukštis geltonų plytų pastatas, jo fasadas artimas neoklasicizmui. Prie jo 1983 m. pristatyti naujieji keleivių rūmai, kurių bokšte 2005 m. įrengti šveicarių firmos „Moser-Baer AG“ laikrodžiai.[24]

Susisiekimas

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Reisai iš Klaipėdos:

Iš Klaipėdos traukinių stoties šiuo metu yra vykdomi 12 reisų:

  • 5 reisai (pirmos ir antros klasės greitieji traukiniai) – maršrutu Klaipėda–Vilnius;
  • 2 reisai (trečios klasės dyzeliniai traukiniai) – maršrutu Klaipėda–Radviliškis.
  • 5 reisai (trečios klasės dyzeliniai traukiniai) – maršrutu Klaipėda–Šilutė

Nuo 2016 m. vasaros maršrutu Vilnius-Klaipėda-Vilnius pradėjo važinėti nauji, modernūs 2016 m. Lenkijoje pagaminti traukiniai Pesa 730ML, traukiniuose vietos 1 ir 2 klasės. Nuo 2018 m. spalio atnaujintas keleivinių traukinių maršrutas Klaipėda–Šilutė.

Atvykimas į stotį:

Į Klaipėdos geležinkelio stotį atvykti galima naudojantis Klaipėdos viešuoju transportu, autobusais:

  • Nr. 1 – iš autobusų stoties į Vakarų Laivų Gamyklą (VLG);
  • Nr. 8 – iš pietinių miesto rajonų į autobusų stotį;
  • Nr. 15 – iš pietinių miesto rajonų, miesto ligoninės;
  • Nr. 15A – iš Kalotės gyvenvietės į autobusų stotį, pietinius rajonus;
  • Nr. 25 – iš Jokūbavo gyvenvietės į autobusų stotį.
  • Nr. 28 – iš Šernų sodų, pietinių miesto rajonų.
  • Nr. 41 – iš Dituvos sodų.

Galerija

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  1. ↑ Lietuvos geležinkeliai: nepriklausomo darbo dešimtmetis (1991–2001). – Vilnius, LG Leidybos centras, 2001. // psl. 49
  2. ↑ Traukinių išvykimai iš stotelės Klaipėda. (Stops.lt)
  3. ↑ Plytų stilius. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XVIII (Perk-Pra). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2010
  4. ↑ Garvežio L1160 paminklinė lentelė
  5. ↑ Klaipėdos miesto paminklai. Genocid.lt (tikrinta 2025-03-08).
  6. ↑ "Atsisveikinimas". Uostas.info (tikrinta 2025-03-08).
  7. ↑ Sculpture „Atsisveikinimas“ („The Farewell“). Krastogidas.lt (tikrinta 2025-03-08).
  8. 1 2 Siegfried Bufe. Eisenbahnen in West- und Ostpreußen. – Egglham, Bufe-Fachbuch-Verlag, 1986. ISBN 3-922138-24-1 // psl. 9
  9. ↑ Архангельский А. С., Архангельский В. А. Железнодорожные станции СССР (справочник). – Москва, Транспорт, 1981.
  10. ↑ Johanas Zembrickis: Klaipėda XIX amžiuje (II tomas); 2004 m.; ISBN 955-544-00-7, 30-31 psl.
  11. ↑ Johanas Zembrickis: Klaipėda XIX amžiuje (II tomas); 2004 m.; ISBN 955-544-00-7, 32-33 psl.
  12. 1 2 Kaip 1878 m. į Mėmelį pradėjo kursuoti traukiniai: į Berlyną – per 15 valandų. 2021-10-31, 15min.lt (tikrinta 2025-08-22).
  13. ↑ Winterfahrplan 1897 // Memeler Dampfboot, Nr. 11 – November 1972, S. 207
  14. ↑ Г. И. Косаковский (Gerasimas Kosakovskis). Железные дороги Литвы (Lietuvos geležinkeliai). – Vilnius, „Mokslas“, 1975. // psl. 92
  15. ↑ Г. И. Косаковский (Gerasimas Kosakovskis). Железные дороги Литвы (Lietuvos geležinkeliai). – Vilnius, „Mokslas“, 1975. // psl. 91
  16. ↑ L. Sochaczewer. Memel der Hafen von Litauen. – Berlin, 1918. // psl. 47–48
  17. ↑ Agnė Gendrėnienė. Lietuvos plačiųjų geležinkelių stočių paveldas (iki 1940 m.). – Kultūros paminklai, 2011, 16, p. 128–147.
  18. ↑ Modestas Kuodys. Karo padėties Lietuvos geležinkelių zonoje funkcionavimas 1919–1926 m. – Karo archyvas, 2008, 23. // psl. 203
  19. ↑ „Klaipėdos stoties pėsčiųjų tiltas (demontuotas)“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.
  20. ↑ Lietuvos geležinkeliai: šaknys ir atžalos. – Vilnius, LG Informacijos leidybos centras, 1995. ISBN 9986-537-08-8. // psl. 84
  21. ↑ Naujojo geležinkelio stoties priestato atidarymo metu. Epaveldas.lt (tikrinta 2025-08-22).
  22. ↑ „Objekto Nr. 2486 išsamus aprašymas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.
  23. ↑ Strakauskaitė, Nijolė. Klaipėda, Kuršių nerija, Karaliaučius: vadovas. – Vilnius: R. Paknio leidykla, 2005, 44 p. ISBN 9986-830-82-6.
  24. 1 2 Įdomiausi Lietuvos technikos paminklai (sudarė Eligijus Juvencijus Morkūnas). – Kaunas, Terra Publica, 2013, ISBN 978-609-8090-28-4. // psl. 33
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Klaipėdos_geležinkelio_stotis&oldid=7774238"