Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija
Organization for Security and Co-operation in Europe
SantrumpaESBO, OSCE
Įkurta1973 m. liepos 3–7 d.
TipasTarptautinė organizacija
BūstinėViena, Austrija
Narystė57 šalys narės
11 bendradarbiavimo partnerių
Oficialios kalbosAnglų, prancūzų, vokiečių, italų, rusų, ispanų
Generalinis sekretoriusHelga Schmid
Tinklalapisosce.org

Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO) (angl. Organization for Security and Co-operation in Europe, OSCE) – didžiausia pasaulyje regioninė tarptautinė organizacija, plėtojanti priemones, skirtas mažinti karinės konfrontacijos ir sustiprinti saugumą Europoje. Ji vienija 57 valstybes, esančias Šiaurės Amerikoje, Europoje ir Centrinėje Azijoje.

Įkurta 1973 m. liepos 3 – 7 d. JAV, Kanados, 33 Europos šalių užsienio reikalų ministrų konferencijoje Jungtinių Tautų Organizacijos Chartijos VIII dalies kontekste kaip Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Konferencija (ESBK), pervadinta 1995 m. sausio 1 d.

2011 m. organizacijai pirmą kartą pirmininkavo Lietuva.

ESBK/ESBO dalyviai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Valstybė Prisijungimo data Pasirašė Helsinko baigiamąjį aktą Pasirašė Paryžiaus Chartiją Naujajai Europai
Albanija Albanija 1991-06-19 1991-09-19 1991-09-17
Andora Andora 1996-04-25 1999-11-10 1998-02-17
Armėnija Armėnija 1992-01-30 1992-07-08 1992-04-17
Austrija Austrija 1973-06-25 1975-08-01 1990-11-21
Azerbaidžanas Azerbaidžanas 1992-01-30 1992-07-08 1993-12-20
Baltarusija Baltarusija 1992-01-30 1992-02-26 1993-04-08
Belgija Belgija 1973-06-25 1975-08-01 1990-11-21
Bosnija ir Hercegovina Bosnija ir Hercegovina 1992-04-30 1992-07-08  
Bulgarija Bulgarija 1973-06-25 1975-08-01 1990-11-21
Kanada Kanada 1973-06-25 1975-08-01 1990-11-21
Kroatija Kroatija 1992-03-24 1992-07-08  
Kipras Kipras 1973-06-25 1975-08-01 1990-11-21
Čekija Čekija 1993-01-01    
Danija Danija 1973-06-25 1975-08-01 1990-11-21
Estija Estija 1991-09-10 1992-10-14 1991-12-06
Suomija Suomija 1973-06-25 1975-08-01 1990-11-21
Prancūzija Prancūzija 1973-06-25 1975-08-01 1990-11-21
Gruzija Gruzija 1992-03-24 1992-03-24 1994-03-24
Vokietija Vokietija 1973-06-25 1975-08-01 1990-11-21
Graikija Graikija 1973-06-25 1975-08-01 1990-11-21
Vatikanas Vatikanas 1973-06-25 1975-08-01 1990-11-21
Vengrija Vengrija 1973-06-25 1975-08-01 1990-11-21
Islandija Islandija 1973-06-25 1975-08-01 1990-11-21
Airija Airija 1973-06-25 1975-08-01 1990-11-21
Italija Italija 1973-06-25 1975-08-01 1990-11-21
Kazachstanas Kazachstanas 1992-01-30 1992-07-08 1992-09-23
Kirgizija Kirgizija 1992-01-30 1992-07-08 1994-06-03
Latvija Latvija 1991-09-10 1991-10-14 1991-12-06
Lichtenšteinas Lichtenšteinas 1973-06-25 1975-08-01 1990-11-21
Lietuva Lietuva 1991-09-10 1991-10-14 1991-12-06
Liuksemburgas Liuksemburgas 1973-06-25 1975-08-01 1990-11-21
Šiaurės Makedonija Makedonija 1995-10-12    
Malta Malta 1973-06-25 1975-08-01 1990-11-21
Moldavija Moldova 1992-01-30 1992-01-30 1993-01-30
Monakas Monakas 1973-06-25 1975-08-01 1990-11-21
Juodkalnija Juodkalnija 2006-06-22 2006-09-01  
Nyderlandai Nyderlandai 1973-06-25 1975-08-01 1990-11-21
Norvegija Norvegija 1973-06-25 1975-08-01 1990-11-21
Lenkija Lenkija 1973-06-25 1975-08-01 1990-11-21
Portugalija Portugalija 1973-06-25 1975-08-01 1990-11-21
Rumunija Rumunija 1973-06-25 1975-08-01 1990-11-21
Rusija Rusija 1973-06-25 (kaip TSRS) 1975-08-01 1990-11-21
San Marinas San Marinas 1973-06-25 1975-08-01 1990-11-21
Serbija Serbija (kaip Jugoslavija) 2000-11-10 2000-11-27 2000-11-27
Slovakija Slovakija 1993-01-01    
Slovėnija Slovėnija 1992-03-24 1992-07-08 1993-03-08
Ispanija Ispanija 1973-06-25 1975-08-01 1990-11-21
Švedija Švedija 1973-06-25 1975-08-01 1990-11-21
Šveicarija Šveicarija 1973-06-25 1975-08-01 1990-11-21
Tadžikija Tadžikistanas 1992-01-30 1992-02-26  
Turkija Turkija 1973-06-25 1975-08-01 1990-11-21
Turkmėnija Turkmėnistanas 1992-01-30 1992-07-08  
Ukraina Ukraina 1992-01-30 1992-02-26 1992-06-16
Jungtinė Karalystė Jungtinė Karalystė 1973-06-25 1975-08-01 1990-11-21
Jungtinės Amerikos Valstijos Jungtinės Valstijos 1973-06-25 1975-08-01 1990-11-21
Uzbekija Uzbekistanas 1992-01-30 1992-02-26 1993-10-27

ESBO struktūra[1] [2] [3] [4][redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Aukščiausio lygio (viršūnių) susitikimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Jie priima principinius nutarimus organizacijos veiklos ir tolesnės raidos klausimais, nustato prioritetus ir orientyrus aukščiausiu politiniu lygiu.

Ministrų taryba (MT)[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tai – pagrindinė sprendimų priėmimo ir vykdomoji institucija, kurią sudaro valstybių dalyvių užsienio reikalų ministrai. Taryba renkasi mažiausiai kartą per metus, paprastai baigiantis kiekvienai pirmininkavimo ESBO kadencijai. 2006-11-01 Ministrų taryba patvirtino ESBO darbo tvarkos taisykles Archyvuota kopija 2014-09-01 iš Wayback Machine projekto..

Nuolatinė taryba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

ESBO Nuolatinė taryba

Ji susideda iš valstybių dalyvių nuolatinių atstovų, renkasi karta per savaitę, taip pat gali būti šaukiama esant būtinumui bet kada. Nuolatinė taryba yra nuolatinė politinių konsultacijų ir sprendimų priėmimo visais organizacijos veiklos klausimais institucija.

Saugumo ir bendradarbiavimo forumas (SBF)[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Jis susideda iš valstybių narių delegacijų prie ESBO atstovų, susitinka kartą per savaitę konsultacijoms ir deryboms dėl konkrečių priemonių, susijusių su saugumo ir stabilumo Europoje stiprinimu. Pagrindiniai forumo tikslai yra derybos dėl ginklavimosi kontrolės, nusiginklavimo ir pasitikėjimo bei saugumo stiprinimo priemonių, reguliarus bendradarbiavimas ir konsultacijos tam, kad kiek įmanoma būtų sumažinta konfliktų galimybė. Jis taip pat yra atsakingas už pasitikėjimo ir saugumo užtikrinimo priemonių įgyvendinimą, kurio viena iš kontrolės formų yra kasmetiniai įgyvendinimo vertinimo susitikimai ir kiti renginiai, kurių tikslas – didinti tarpusavio pasitikėjimą.

Veikiantysis pirmininkas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Veikiantysis pirmininkas yra aukščiausias ESBO pareigūnas, atsakingas už organizacijos kasdienę veiklą, jos koordinavimą ir konsultacijas. Juo vieneriems metams skiriamas valstybės, kuri paskutinė rengė MT sesiją, užsienio reikalų ministras. Pirmininkas gali pasinaudoti vadinamojo Trejeto (Troikos), kurį sudaro ankstesnis, esamas ir busimas pirmininkas, pagalba, atsiskaitydamas už savo veiklą MT ir Vyresniajai tarybai. Be to, pirmininkas gali inicijuoti specialiųjų tikslų grupių (Ad Hoc Steering Groups) steigimą. Tokios grupės teikia paramą pirmininkui, užkertant kelią konkretiems konfliktams, reguliuojant krizes ir sprendžiant ginčus.

Pirmininkavimo istorija (nuo 1991 m.):

Metai Valstybė Veikiantysis pirmininkas
1991 Vokietija Vokietija Hans-Dietrich Genscher (nuo 1991-06)
1992 Čekoslovakija Čekoslovakija Jiří Dienstbier (iki 1992-07-02); Jozef Moravčík (nuo 1992-07-03)
1993 Švedija Švedija Margaretha af Ugglas
1994 Italija Italija Beniamino Andreatta (until 11 May); Antonio Martino (from 12 May)
1995 Vengrija Vengrija László Kovács
1996 Šveicarija Šveicarija Flavio Cotti
1997 Danija Danija Niels Helveg Petersen
1998 Lenkija Lenkija Bronislaw Geremek
1999 Norvegija Norvegija Knut Vollebaek
2000 Austrija Austrija Wolfgang Schüssel (iki 2000-02-04); Benita Ferrero-Waldner (nuo 2000-02-05)
2001 Rumunija Rumunija Mircea Geoană
2002 Portugalija Portugalija Jaime Gama (iki 2002-04-06); Antonio Martins da Cruz (nuo 2002-04-07)
2003 Nyderlandai Nyderlandai Jaap de Hoop Scheffer (iki 2003-12-03); Bernard Bot (nuo 2003-12-04)
2004 Bulgarija Bulgarija Solomon Passy
2005 Slovėnija Slovėnija Dimitrij Rupel
2006 Belgija Belgija Karel De Gucht
2007 Ispanija Ispanija Miguel Ángel Moratinos
2008 Suomija Suomija Ilkka Kanerva (nuo 2008-04-04); Alexander Stubb (nuo 2008-04-05)
2009 Graikija Graikija Dora Bakoyannis (iki 2009-10-05); Giorgos Andrea Papandreou (nuo 2009-10-06)
2010 Kazachstanas Kazachstanas Kanat Saudabayev
2011 Lietuva Lietuva Audronius Ažubalis
2012 Airija Airija Eamon Gilmore
2013 Ukraina Ukraina Leonid Kozhara
2014Šveicarija Šveicarija Didier Burkhalter
2015 Serbija Serbija Ivica Dačić
2016 Vokietija Frank-Walter Steinmeier
2017 Austrija Sebastian Kurz (iki 2017-12-18); Karin Kneissl (nuo 2018-12-18)
2018 Italija Angelino Alfano (2018-06-01); Enzo Moavero Milanesi (nuo 2018-06-01)
2019 Slovakija Miroslav Lajčák

Generalinis sekretorius[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

ESBO generalinis sekretorius Marc Perrin de Brichambaut

Generalinis sekretorius yra skiriamas MT trejiems metams. Jis veikia kaip pirmininko atstovas ir padeda pirmininkui jo veikloje, siekiant ESBO tikslų įgyvendinimo, kartu su pirmininku rengia svarbiausius susitikimus ir užtikrina priimtų sprendimų vykdymą. Generalinis sekretorius yra aukščiausias organizacijos administracinis pareigūnas.

Sekretoriatas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Jam vadovauja generalinis sekretorius. Sekretoriato būstinė yra Vienoje, jis susideda iš keturių skyrių:

Veikiančiojo pirmininko paramos skyriaus, kuris yra atsakingas už ryšius su tarptautinėmis ir nevyriausybinėmis organizacijomis, santykius su spauda, visuomenės informavimą ir vadinamąjį ”ekonominį matmenį“;

Konfliktą prevencijos centro, kuris padeda įgyvendinti visas akcijas, susijusias su ankstyvąją konfliktų prevencija, ir reguliuoti krizines situacijas, taip pat teikia pagalbą, šioje srityje ESBO misijoms;

Konferencijų organizavimo skyriaus;

Administracijos ir biudžeto skyriaus.

Sekretoriatui taip pat yra pavaldus jo Prahos biuras, organizuojantis ir aptarnaujantis Vyresniosios tarybos susitikimus, taip pat kaupiantis organizacijos archyvus ir platinantis dokumentus.

Tarptautinių mažumų reikalų vyriausiasis komisaras[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šį pareigūną, kurio būstinė yra Hagoje, skiria MT, remdamasi konsensusu, rekomendavus Vyresniajai tarybai, trejiems metams. Jis turi užtikrinti kuo ankstesnę konfliktų revenciją ir prireikus imtis skubių veiksų dėl įtemptų situacijų susijusių su tautinių mažumų problemomis ir galinčių potencialiai peraugti į konfliktą, kuris gali kelti grėsmę stabilumui, taikai ar pabloginti valstybių dalyvių santykius ESBO regione.

Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuras[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

DIŽTB direktorius Janez Lenarcic

Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuras, anksčiau žinomas kaip Laisvų rinkimų biuras, veikia Varšuvoje. Tai – pagrindinė ESBO institucija, teikianti paramą valstybėms dalyvėms bei koordinuojanti jų veiklą žmogaus teisių, demokratijos ir įstatymų viršenybės įgyvendinimo srityje. Biuras organizuoja ekspertų susitikimus ir seminarus, stebi rinkimus ir platina informaciją.

Parlamentinė asamblėja (PA)[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1991 metų kovą vykusioje ESBK valstybių parlamentarų konferencijoje, atsižvelgiant į Naujosios Europos Paryžiaus chartiją buvo pritarta įsteigti PA. Ši institucija, sudaryta iš 320 valstybėms dalyvėms atstovaujančių parlamentarų, veikia kartą per metus: vyksta sesijos, kurias organizuoja ESBO PA sekretoriatas Kopenhagoje, ir priimamos rekomendacinės rezoliucijos.

Sutaikymo ir arbitražo teismas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Jis buvo įsteigtas remiantis 1992 metų gruodį pasirašyta ESBO sutaikymo ir arbitražo konvencija, įsigaliojusia 1994 metų gruodį. Teismas, kuris yra įsikūręs Ženevoje, nagrinėja valstybių – konvencijos dalyvių jam pateiktus ginčus.

ESBO visuotinio saugumo koncepcija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

ESBO saugumo koncepcija sudaryta iš keleto komponentų. Tai – politinis ir karinis matmuo, sudarantis vadinamąją „pirmąją pintinę“, ekonominis matmuo – „antroji pintinė“ ir žmogaus teisės bei su tuo susiję klausimai – „trečioji pintinė“. Sprendimai priimami konsensuso principu.

ESBO ir Lietuva[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1991 m. rugsėjo 10 d. Lietuva prisijungė prie ESBK valstybių – dalyvių. Tais pačiais metais Vienoje buvo įkurta Lietuvos Respublikos misija prie Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacijos. Įkūrus Lietuvos Respublikos misiją prie ESBO, jos vadove 1991 m. rugsėjo 17 d. paskirta Gintė Bernadeta Damušis.

Būtent šios organizacijos dėka Rusijos kariuomenė pasitraukė iš Lietuvos ir kitų Baltijos valstybių teritorijos. Tai sąlygojo Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo įtvirtinimą ir jos tarptautinį pripažinimą.[5] [6] [7] [8]

1991 m. spalio 14 d. Lietuva pasirašė 1975 m. Helsinkio baigiamąjį aktą.

1991 m. gruodžio 6 d. Lietuva pasirašė 1990 m. Paryžiaus Chartiją Naujajai Europai.

1996 m. gruodžio mėn. priimtas LR Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymas, kuris Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos dokumentus (taip pat ir JTO dokumentus) paskelbė Lietuvos nacionalinio saugumo pagrindu.

1999 m. vasario 17 d. ambasadoriumi prie ESBO ir JTO skyriaus Vienoje pradėjo dirbti Šarūnas Adomavičius.

1999 m. gruodžio mėn. Lietuva prisijungė prie Stambulo Europos Saugumo Chartijos.

2003 m. spalio 9 d. ambasadoriaus prie tarptautinių organizacijų Vienoje pareigas užėmė Rytis Paulauskas.

2008 m. rugpjūčio 12 d. Lietuvos Respublikos nepaprastuoju ir įgaliotuoju ambasadoriumi prie Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos paskirtas Renatas Norkus.

Nuo 2012 m. sausio 17 d. Lietuvos atstovu prie ESBO paskirtas Giedrius Čekuolis.

2009 m. birželio 29 d. – liepos 3 d. ESBO Parlamentinės Asamblėjos Vasaros sesija vyko Vilniuje (Seimo rūmuose).

2011 m. Lietuva (pirmoji iš Baltijos valstybių) pirmininkavo ESBO. Šis pirmininkavimas padėjo Lietuvai padidinti savo įtaką tarptautiniuose procesuose.

Taip pat skaitykite[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. referatas
  2. ESBO žinynas ISBN 3-902107-00-6
  3. Pertrauskas Z., Steponavičius G. Lietuva ir tarptautinės organizacijos. Kaunas, 1998
  4. Žalimas D., Žalkauskaitė – Žilimienė S., Petrauskas Z., Saladžius J. Tarptautinės organizacijos. Vilnius
  5. referatas
  6. ESBO žinynas ISBN 3-902107-00-6
  7. Pertrauskas Z., Steponavičius G. Lietuva ir tarptautinės organizacijos. Kaunas, 1998
  8. Žalimas D., Žalkauskaitė – Žilimienė S., Petrauskas Z., Saladžius J. Tarptautinės organizacijos. Vilnius