Pereiti prie turinio

5 euro centų moneta

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
5 euro centų moneta
(Eurozona ir ES institucijos)
Vertė0,05 euro
Svoris3,92[1] g
Skersmuo21,25[1] mm
Storis1,67[1] mm
Briaunalygi[1]
Formaapskrita[1]
Lydinysvariu dengtas plienas[1]
Kaldinimo metai1999 m. – dabar
Nacionalinė pusė
Dizainaskiekvienoje šalyje skiriasi (žr. žemiau)
Bendroji pusė
Reversas
DizainasGaublys su išryškintomis 1995 m. ES narėmis, šalia nominalas lotynišku skaičiumi
DailininkasLuc Luycx
Sukūrimo data1999 m.

5 euro centų monetaeuro centų moneta, kurios bendrųjų pusių dizainą sukūrė Luc Luycx iš Belgijos Karališkosios monetų kalyklos. Jose atvaizduota Europos Sąjunga arba Europa – šie atvaizdai simbolizuoja ES vienybę.

5, 2 ir 1 cento monetose ant gaublio atvaizduota Europa kartu su Afrika ir Azija.[1]

Moneta į apyvartą išėjo 2002 m., kai euro monetos ir banknotai buvo pradėti naudoti 12 eurozonos ir su ją susijusių valstybių. Bendrąją pusę (reversą) sukūrė Luc Luycx iš Belgijos Karališkosios monetų kalyklos.[2] Monetos nuo 1 iki 5 centų vaizdavo Europos Sąjungos vietą pasaulyje (tarp Afrikos ir Azijos), o monetos nuo 10 centų iki 2 eurų vaizdavo ES narių teritorijas iki 2004 m. išsiplėtimo.[1]

Tuo metu 15 šalių (eurozonos + Monako, San Marino ir Vatikano) monetų nacionalinės pusės buvo sukurtos pagal nacionaliniu mastu įvykusius konkursus, tačiau tam tik reikalavimai buvo privalomi ir nacionalinėms pusėms (pvz., turi būti pavaizduota 12 žvaigždžių, daugiau žr. euro monetos). Iki 2008 m. buvo draudžiama keisti nacionalines puses, išskyrus monarcho (kurio portretas būdavo dažnai vaizduojamas) mirties ar sosto perdavimo atveju. Taip nutiko Monakui ir Vatikanui (Vatikanas turėjo dar ir tarpinį dizainą, kol buvo išrinktas naujas Popiežius). Dėl naujų taisyklių, kuriose buvo reikalaujama, jog ant monetų nacionalinės pusės būtų užrašytas šalies pavadinimas, įvyko keletas pokyčių (Suomijos ir Belgijos monetose nebuvo užrašyti šalių pavadinimai). Po 2004 m. ir 2007 m. ES išsiplėtimo bei numanomų kitų išsiplėtimų monetų nuo 10 centų vertės dizainas 2007 m. buvo pakeistas taip, kad vaizduotų visą Europos žemyną.[1] Šis naujesnis dizainas Italijos, San Marino, Vatikano, Austrijos ir Portugalijos monetose vaizduojamas nuo 2008 m.[1] 1, 2 ir 5 centų monetų dizainas keičiamas nebuvo, nes senųjų narių kontūrai buvo išryškinti labai blankiai, taigi nuspręsta, jog keisti dizainą neverta.

5 euro centų briauna

5 eurų centų monetos yra pagamintos iš variu dengto plieno[1]. Jų skersmuo yra 21,25 mm, storis – 1,67 mm, o svoris – 3,92 g.[1] Monetų briauna lygi.[1]

Bendroji pusė (reversas)

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Bendrosios pusės dizainą sukūrė Luc Luycx. Monetos apačioje, dešinėje, vaizduojamas gaublys, kuriame matomas Europos žemynas su švelniai paryškintomis 15 senųjų ES narių ir šiaurinė Afrikos bei vakarinė Azijos dalys. Šešios plonos linijos įstrižai eina už gaublio ir abejose linijų pusėse yra po vieną žvaigždę (iš viso 12 žvaigždžių kaip ir Europos Sąjungos vėliavoje). Viršuje, kairėje, pavaizduotas didelis skaičius 5, o šalia jo mažomis raidėmis tekstas „EURO CENT“. Gaublio dešinėje pusėje galima įžiūrėti autoriaus inicalus LL.

Nacionalinė pusė (aversas)

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Monetų aversas kiekvienoje šalyje skiriasi. Visuose aversuose turi būti pavaizduota 12 žvaigždžių (dažniausiai – ratu aplink nacionalinį dizainą), šalies inicialai bei kaldinimo metai.[3] Nacionalinėje pusėje negalima pakartoti monetos vertės užrašo, nebent šalies kalboje naudojama ne lotynų abėcėlė (šiuo metu tik ant Graikijos ir Austrijos monetų nacionalinės pusės užrašyta monetos vertė. Ant graikų monetų yra užrašas „5 ΛΕΠΤA“, o ant austrų – „FUNF EURO CENT“).

Aprašymas Paveikslėlis
Airija:
Airijos vyriausybė nusprendė išrinkti vienodą nacionalinį dizainą visų nominalų airiškoms monetoms. Ant jų pavaizduotas tradicinis Airijos simbolis – keltų arfa, išleidimo metai ir žodis „ÉIRE“ (Airija). Arfos dizainą sukūrė Jarlathas Hayes.[4]
Andora:
2011 m. birželio 30 d. Andora su Europos Sąjunga pasirašė susitarimą dėl euro. Todėl Andora eurus gali naudoti kaip savo oficialią valiutą ir leisti savo pačios eurų monetas. Ant visų monetų iškaltos dvylika ES vėliavos žvaigždžių.

Ant 1, 2 ir 5 centų monetų pavaizduota pirėninė gemzė ir auksinis erelis.[4]

Austrija:
Ant monetos pavaizduotos alpinės raktažolės (floristinės serijos dalis), simbolizuojanti pareigą aplinkai ir vaidmenį, kurį Austrija atlieka plėtojant Bendrijos aplinkosaugos politiką. Taip pat užrašyti žodžiai „FUNF EURO CENT“ (penki euro centai) ir pavaizduota Austrijos vėliava, o virš jos – kaldinimo metai.[4]
Belgija:
Belgijos eurų monetas sukūrė Jan Alfons Keustermans, Tiurnhauto Dailės akademijos direktorius. Ant visų monetų nominalų vaizduojamas Belgijos monarchas. Apyvartoje yra trys monetų serijos. Jos visos galioja.

Pirmosios serijos monetų centrinėje dalyje vaizduojamas karalius Albertas II, o išorinėje dalyje − karališkoji monograma (didžioji raidė A po karūna), apsupta 12 žvaigždžių, simbolizuojančių Europą, ir monetos išleidimo metai.

2008 m., atsižvelgdama į Europos Komisijos rekomendacijas, Belgija šiek tiek pakeitė monetų dizainą. Antrosios serijos monetose taip pat vaizduojamas karalius Albertas II, tačiau karališkoji monograma ir monetos išleidimo metai pavaizduoti monetos centrinėje dalyje, kurioje taip pat nurodytas kalyklos ženklas ir šalies kodas (BE).[4]

2013 m. atsisakius sosto karaliui Albertui II ir į sostą atėjus karaliui Pilypui I, ant monetų nacionalinės pusės nuo 2014 m. vaizduojamas karaliaus Pilypo I portretas profiliu į dešinę. Portreto kairėje yra šalies kodas (BE), o virš jo – karališkoji monograma. Po portretu kairėje nurodytas kalyklos ženklas, o dešinėje – kaldinimo metai.[5]


1 serija
(1999–2007)

2 serija
(2008–2013)

3 serija
(2014–dabar)
Estija:
Estijos eurų monetų dizainą sukūrė Lembit Lõhmus. Estijos visų nominalų monetų nacionalinės pusės dizainas yra vienodas. Jame pavaizduoti geografiniai Estijos kontūrai, po jais žodis „EESTI“, kuris estų kalba reiškia Estija, o virš kontūro – kaldinimo metai.[4]
Graikija:
Ant penkių centų Graikijos monetos pavaizduotas modernus jūrų tanklaivis, simbolizuojantis Graikijos laivyno novatoriškumą. Virš jo graikiškai užrašytas monetos nomialas „5 ΛΕΠΤA“, o po nominalu – kaldinimo metai. Dizainą sukūrė Georges Stamatopoulos.[4]
Ispanija:
Apyvartoje yra dviejų serijų monetos, abi jos galioja. Ispanijos eurų dizainas ant 1, 2 ir 5 centų monetų yra vienodas. Pirmosios serijos monetose vaizduojama Santiago de Compostela katedra, Ispanijos romaniškojo meno pavyzdys ir viena žinomiausių piligrimų lankomų vietų pasaulyje. Ant jų pavaizduota Obradoiro monumentinis fasadas – ispanų baroko statybos pavyzdys, kurį 1667 m. pradėjo Jose del Toro ir Domingo de Andrade. Šį statinį XVIII a užbaigė Fernando Casas y Novoa. Katedros kairėje parašytas žodis „España“ (Ispanija), o viršuje – kaldinimo metai. Penkios viršutinės kairiosios žvaigždės pavaizduotos atskirame iškilusiame paviršiuje.[4]

Antroji serija, kuri leidžiama nuo 2010 m., yra pakeista tuo, jog penkios žvaigždės nebevaizduojamos iškilusiame paviršiuje.[6]


1 serija (1999–2009)

2 serija (2010-dabar)
Italija:
Ant itališkosios 5 eurų centų monetos vaizduojamas Koliziejus, kurį apie 75 m. pradėjo statyti imperatorius Vespasianas, o 80 m. iškilmingai atidarė imperatorius Titas. Pastato dešinėje – susiliejusios raidės IR, reiškiančios Repubblica Italiana (Italijos Respublika), o po pastatu – kaldinimo metai.[4]
Kipras:
Ant 1, 2 ir 5 centų Kipro eurų monetų pavaizduotas muflonas – Kipre gyvenantis kalnų avinas, tipiškas salos laukinių gyvūnų atstovas. Viršuje, dešinėje, puslankio forma parašyti žodžiai ΚΥΠΡΟΣ ir KIBRIS, kurie atitinkamai graikų ir turkų kalbomis reiškia Kipras. Tarp žodžių užrašyti kaldinimo metai. Dizainą sukūrė Tatiana Soteropoulos ir Erik Maell.[4][7]
Latvija:
Ant 5 centų Latvijos euro monetos pavaizduotas nedidelis Latvijos Respublikos herbas. Dizainą sukūrė Laimonis Šēnbergs. Po herbu užrašytas žodis LATVIJA, o herbo kairėje – kaldinimo metai.[4]
Lietuva:
Visi Lietuvos eurų monetų nominalai vienodi – juose vaizduojamas Vytis, Lietuvos Respublikos herbas. Po herbu parašytas žodis LIETUVA, o virš herbo – kaldinimo metai. Skirtumas nuo kitų lietuviškų eurų monetų yra išorinė monetos dalis – 1, 2 ir 5 centų monetose žvaigždės guli ant lygaus paviršiaus, 10, 20 ir 50 centų monetose – ant horizontalių linijų, o 1 ir 2 eurų monetose – ant vertikalių linijų.[8]
Liuksemburgas:
Monetas sukūrė Yvette Gastauer-Claire pagal susitarimą su karališkąja šeima ir Liuksemburgo vyriausybe.

Ant visų Liuksemburgo monetų pavaizduotas Jo Karališkosios Didenybės Didžiojo Kunigaikščio Henrio profilis. Po juo užrašyta išleidimo metai ir žodis Lëtzebuerg („Liuksemburgas“ liuksemburgiečių kalba).[4]

Malta:
Ant 1, 2 ir 5 centų monetų pavaizduotas 3600 m. pr. m. e. ant aukštumos prie jūros kranto pastatytos priešistorinės Mnajdra šventyklos altorius.[4]
Monakas:
Apyvartoje cirkuliuoja dviejų serijų monetos.

Ant pirmosios serijos 1, 2 ir 5 centų monetų pavaizduotas Monako princų herbas.

Ant antrosios serijos 1, 2 ir 5 centų monetų pavaizduota tas pats, skirtumas yra tik monetos išorinėje dalyje (žiede).[4]


1 serija (2001–2005)

2 serija (2006-dabar)
Nyderlandai:
Apyvartoje cirkuliuoja dviejų serijų monetos. Galioja abiejų serijų monetos.

Pirmosios serijos monetose pavaizduota Karalienė Beatrix, ją juosia užrašas „BEATRIX KONINGIN DER NIEDERLANDEN“ (Beatrix, Nyderlandų karalienė).

2014 m. buvo išleistos antrosios serijos monetos. Jose – Karalius Willem-Alexander ir užrašas „WILLEM-ALEXANDER KONING DER NIEDERLANDEN“ (Willem-Alexander, Nyderlandų karalius).[4]


1 serija (1999–2013)

2 serija (2014-dabar)
Portugalija:
Dizaino atrankai buvo paskelbtas nacionalinis konkursas. Konkurso laimėtoju paskelbtas Vítor Manuel Fernandes dos Santos darbas. Įkvėpimo autorius sėmėsi iš istorinės simbolikos ir pirmojo Portugalijos karaliaus – Dom Afonso Henriques – antspaudų. Jo pasiūlyti motyvai: 1, 2 ir 5 centų monetos: 1134 m. pirmasis karališkasis antspaudas ir užrašas „PORTUGAL“ (Portugalija).[4]
Prancūzija:
Prancūziškų eurų monetų nacionalinės pusės dizainas buvo renkamas iš 1 200 pasiūlymų. Iš jų Ūkio ir finansų ministro vadovaujama komisija išrinko tris – po vieną kiekvienam nominalui.

Komisija buvo sudaryta iš numizmatikos specialistų, menininkų, parlamento narių, įvairių profesinių organizacijų atstovų ir kitų asmenų, tarp kurių – buvusi Europos Komisijos narė Christine Scrivener, Prancūzijos monetų kalyklos direktorius Emmanuel Constans, Generalinis graveris Pierre Rodier, aktorė Irène Jacob. Jie išrinko šį dizainą, 1, 2 ir 5 centų monetoms: ant jų pavaizduotas jaunos, moteriškos, tačiau ryžtingų bruožų Marianne portretas, įkūnijantis troškimą siekti tvirtos ir ilgai gyvuojančios Europos. Dizaino autorė – Paryžiaus pinigų kalyklos graverė Fabienne Courtiade.[4]

San Marinas:
Ant pirmosios serijos monetos pavaizduota Guaita.

Ant antrosios serijos monetos: Šv. Kvirino bažnyčia.[4]


1 serija (2002-2016)

2 serija (2017–dabar)
Slovakija:
Ant 1, 2 ir 5 centų monetų pavaizduota Tatrų viršukalnė Kriváň – slovakų tautos suvereniteto simbolis – ir Slovakijos herbas.[4]
Slovėnija:
Ant monetos pavaizduotas sėjėjas.[4]
Suomija:
Suomijoje buvo atrinkti trys dizainai su motyvais, panašiais į anksčiau naudotų nacionalinių monetų motyvus.

Ant 1, 2, 5, 10, 20 ir 50 centų monetų pavaizduotas Suomijos heraldinis liūtas – skulptoriaus Heikki Häiväoja kūrinio reprodukcija. Skirtingo dizaino heraldinis liūtas daug metų buvo vaizduojamas ant suomiškų monetų, pavyzdžiui, ant 1 markės monetos nuo 1964 iki 2001 m.[4]

Vatikanas:
Apyvartoje cirkuliuoja keturių serijų Vatikano eurų monetos. Visos jos yra galiojančios.

Pirmosios serijos monetos su Popiežiaus Jono Pauliaus II atvaizdu buvo leidžiamos 2002–2005 m.

Antrosios serijos monetų, kurios buvo leidžiamos nuo 2005 m. birželio mėn. iki 2006 m. kovo mėn., centre pavaizduotas Vatikano Miesto Valstybės laikinojo vadovo – kardinolo kamerlengo herbas, po juo – Apaštališkųjų Namų emblema. Palei viršutinį kraštą puslankiu išdėstytas užrašas „SEDE VACANTE“ ir romėniškais skaitmenimis nurodyti išleidimo metai – „MMV“. Apačioje, palei kairįjį vidinės dalies kraštą, iškalta dizaino autorės vardo pirmoji raidė ir pavardė – „D. LONGO“. Palei apatinį dešinįjį vidinės dalies kraštą išdėstyti graverio inicialai: „MAC inc“ (ant 1 ir 20 centų monetų); „LDS inc“ (ant 2 ir 50 centų monetų); „ELF inc“ (ant 5 centų ir 1 € monetų) ir „MCC inc“ (ant 10 centų ir 2 € monetų).

Ant trečiosios serijos monetų, kurios buvo leidžiamos nuo 2006 m. balandžio mėn. iki 2013 m. gruodžio mėn., pavaizduotas Popiežius Benediktas XVI. Kairėje – dizaino autorės inicialai „DL“.

Ant ketvirtosios serijos monetų, kurios buvo leidžiamos į apyvartą nuo 2014 m. sausio mėn., pavaizduotas Popiežius Pranciškus.

Ant penktosios serijos monetų, kurios išleistos į apyvartą 2017 m. kovo mėn., pavaizduotas Vatikano valstybės vadovo Popiežiaus Pranciškaus herbas.

Ant visų serijų monetų – 12 ES vėliavos žvaigždžių, užrašas „CITTÀ DEL VATICANO“ (Vatikanas), išleidimo metai ir monetų kalyklos ženklas – „R“.[4]


1 serija (2002–2005)
2 serija (2005–2006)

3 serija (2006–2013)
4 serija (2014–2016)

5 serija
(2017–dabar)
Vokietija:
Vokietijos valdžios atstovai ir numizmatikos ekspertai išrinko tris skirtingus vokiškų eurų monetų dizainus. Ant 1, 2 ir 5 centų monetos pavaizduota ąžuolo šakelė, primenanti ant buvusių Vokietijos pfenigų monetų vaizduotą motyvą. Autorius – profesorius Rolfas Lederbogenas.[4]
  1. 1,00 1,01 1,02 1,03 1,04 1,05 1,06 1,07 1,08 1,09 1,10 1,11 1,12 „ECB: Bendrosios pusės“. ECB. Nuoroda tikrinta 2015 m. gruodžio 26 d.
  2. „Eurų monetos“. euras.lt. Suarchyvuotas originalas 2016-01-06. Nuoroda tikrinta 2015 m. sausio 2 d.
  3. „Denominations and technical specifications of Euro coins“. europa.eu. Nuoroda tikrinta 2015 m. sausio 2 d.
  4. 4,00 4,01 4,02 4,03 4,04 4,05 4,06 4,07 4,08 4,09 4,10 4,11 4,12 4,13 4,14 4,15 4,16 4,17 4,18 4,19 4,20 4,21 „ECB: 5 centai“. ECB. Nuoroda tikrinta 2015 m. gruodžio 26 d.
  5. „Belgium“. europa.eu. Nuoroda tikrinta 2015 m. sausio 3 d.
  6. „Spain“. europa.eu. Nuoroda tikrinta 2015 m. sausio 3 d.
  7. „Cyprus“. europa.eu. Nuoroda tikrinta 2015 m. sausio 3 d.
  8. „Lithuania“. europa.eu. Nuoroda tikrinta 2015 m. sausio 3 d.