Eurosistema

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką

„Eurosistema“ apima Europos centrinį banką ir 19 europos sąjungos valstybių narių, kurių valiuta – euras, nacionaliniai centriniai bankai, yra euro zonos pinigų politikos institucija. Mūsų, sudarančiųjų Eurosistemą, pagrindinis tikslas – palaikyti kainų stabilumą visų labui. Veikdami kaip vadovaujanti finansų institucija, taip pat siekiame saugoti finansų stabilumą ir skatinti Europos finansinę integraciją. Eurosistema ir ECBS egzistuos paraleliai tol, kol bus euro neįsivedusių ES valstybių narių.

Teisės aktai, kuriais vadovaujantis įsteigta Europos centrinių bankų sistema (ECBS) – Mastrichto sutartis ir 1993 m. įsigaliojęs ECBS statutas – buvo parengti darant prielaidą, kad visos ES valstybės narės įsives eurą ir kad dėl šios priežasties ECBS vykdys visus su bendrąja valiuta susijusius uždavinius. Tačiau, kol dar ne visos ES šalys yra įsivedusios eurą, pagrindinis veikėjas yra „Eurosistema“.

Tad Eurosistema yra ECBS dalis. Kadangi ECB politikos sprendimai, pavyzdžiui, susiję su pinigų politika, paprastai taikomi tik euro zonos šalims, iš tiesų Eurosistema – kaip komanda – įgyvendina euro zonos centrinio banko funkcijas. Tai darydami ECB ir nacionaliniai centriniai bankai kartu padeda pasiekti Eurosistemos bendrus tikslus.

Eurosistemos pagrindiniai uždaviniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo numatytas Europos centrinių bankų sistemos (ECBS) uždavinys – atlikti centrinio banko funkciją Sąjungoje. Kadangi kai kurios ES valstybės narės nedalyvauja ekonominėje ir pinigų sąjungoje, terminai „ECBS“ ir „Sąjunga“ turi būti suvokiami atitinkamai kaip „Eurosistema“ ir „euro zona“.

Pagrindiniai uždaviniai:

Pinigų politika. Eurosistema yra atsakinga už euro zonos pinigų politikos nustatymą ir įgyvendinimą. Tai – viešosios politikos funkcija, kuri įgyvendinama daugiausia per finansų rinkos operacijas. Siekiant įgyvendinti šį uždavinį, svarbu, kad Eurosistema visiškai kontroliuotų pinigų bazę. Todėl ECB ir nacionaliniai centriniai bankai yra vienintelės institucijos, kurios yra įgaliotos leisti teisėtos mokėjimo priemonės banknotus. Kadangi bankų sistema yra priklausoma nuo pinigų bazės, Eurosistema gali turėti daugiausia įtakos pinigų rinkos sąlygoms ir pinigų rinkos palūkanų normoms.

Užsienio valiutos operacijos. Užsienio valiutos operacijos turi įtakos valiutų kursams ir likvidumo vidaus rinkoje sąlygoms, o tai yra pinigų politikai svarbūs kintamieji. Šio uždavinio priskyrimas Eurosistemai yra logiškas dar ir todėl, kad centriniai bankai turi reikalingas operacines galimybes. Antra, jei centrinis bankas įgyvendina šį uždavinį, jis užtikrina, kad užsienio valiutos operacijos ir toliau atitinka centrinio banko pinigų politikos tikslus.

Mokėjimo sistemų sklandaus veikimo skatinimas. Mokėjimo sistemos – priemonė pinigams pervesti tarp kredito įstaigų ir kitų pinigų institucijų. Dėl šios priežasties šios sistemos yra ekonomikos finansų infrastruktūros centras. Priskyrus Eurosistemai uždavinį skatinti sklandų šių sistemų veikimą, parodoma, kaip svarbu turėti patikimas ir veiksmingas mokėjimo sistemas – ne tik pinigų politikai įgyvendinti, bet ir finansų sistemos stabilumui bei visai ekonomikai apskritai.

Oficialiųjų užsienio atsargų laikymas ir valdymas. Viena iš svarbiausių oficialiųjų užsienio atsargų valdymo priežasčių – užtikrinti, kad ECB būtų pakankamai likvidus užsienio valiutos operacijoms vykdyti. Dabar ECB oficialiąsias užsienio atsargas decentralizuotai valdo nacionaliniai centriniai bankai, kurie nusprendžia dalyvauti valdant ECB oficialiąsias užsienio atsargas. Šie nacionaliniai centriniai bankai veikia ECB vardu laikydamiesi iš ECB gautų nurodymų. Nors nacionaliniai centriniai bankai savo pačių oficialiąsias užsienio atsargas valdo savarankiškai, jų operacijoms, jei jos viršija tam tikrą ribą, užsienio valiutų rinkoje turi pritarti ECB, kad būtų užtikrintas jų suderinamumas su Eurosistemos valiutų kurso ir pinigų politika.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]