Bukaučiškių koplyčia

Koordinatės: 54°19′12″š. pl. 24°22′48″r. ilg. / 54.320024°š. pl. 24.379885°r. ilg. / 54.320024; 24.379885
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

54°19′12″š. pl. 24°22′48″r. ilg. / 54.320024°š. pl. 24.379885°r. ilg. / 54.320024; 24.379885

Bukaučiškių koplyčia
Vyskupija Kaišiadorių
Dekanatas Alytaus
Savivaldybė Alytaus rajonas
Gyvenvietė Bukaučiškės II
Statybinė medžiaga plytų mūras
Pastatyta (įrengta) 1848 m.
Stilius romantizmas, neogotika
Galinis fasadas

Bukaučiškių dvaro koplyčia–mauzoliejuskoplyčia Bukaučiškių II kaime, Daugų seniūnijoje, Alytaus rajone. Koplyčia stovi netoli pietinio Didžiulio ežero kranto, ant kalnelio, apie 9 km į pietus nuo Daugų. Pasiekiama iš kelio  1129  ŠiukščiakalnisRimėnai  nuo Rimėnų pavažiavus apie 4 km į rytus. Laikoma viena iš Alytaus krašto lankytinų vietų.[1] [2] Koplyčia priklauso Daugų Dievo Apvaizdos parapijai.

Koplyčia pastatyta 1848 m. Jos savininku 19341944 m. buvo Lietuvos Respublikos Ministras pirmininkas (19381939 m.) Vladas Mironas. Romantinio stiliaus su neogotikos elementais Bukaučiškių koplyčia yra nekilnojamojo kultūros paveldo objektas, regioninės reikšmės architektūros paminklas (unik. kodas 15938).[3]

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pakeliui link koplyčios yra Bukaučiškių dvaro sodybvietėje išlikusi siena (36773). Apylinkių gyventojai šį dvarą vadino Mironiškių dvaru. Čia tarpukario Lietuvoje lankėsi daug to meto žymių kultūros, visuomenės ir politikos veikėjų.

Bukaučiškių dvaras įkurtas XVIXVII a. (tikslesnių duomenų nėra). Dvaro žemė ribojosi su Daugų ežeru, Padaugės, Slabadėlės, Dvarčėnų ir Rimėnų kaimais, Pakaršio dvaru. Koplyčios statyba buvo baigta XIX a. viduryje. Iš pradžių tai buvo dvaro koplyčia, todėl jos rūsio šonuose buvo įrengtos nišos laidoti dvarininkams.

1934 m. signatarui Vladui Mironui skirta 20 ha dvaro žemės, tais pačiais metais jis nusiprko dar 20 ha. Jo iniciatyva suremontuoti dvaro pastatai, įrengta vėjo jėgainė. Bukaučiškėse lankydavosi garsūs žmonės: prezidentas Antanas Smetona, dainininkas Kipras Petrauskas, aktorė Monika Mironaitė ir kt.

Dvaras buvo moderniai įrengtas: įvesta elektra, vandentiekis. Vonioje buvo šiltas ir šaltas vanduo. Po dvaro nacionalizacijos čia buvo įkurtas arklių ir mašinų nuomos punktas. Sovietmečiu dvarą prijungė prie kolūkio „Laimė“. 1948 m. buvo padegtas kluonas, po truputį pradėtas griauti dvaro pastatas – kol galiausiai po plytą ištąsytas po visą apylinkę. Vėliau sunyko ir kiti pastatai.

Koplyčios atnaujinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Bukaučiškių koplyčia suremontuota 2014 m. Restauravimo projektas vykdytas įgyvendinant Lietuvos kaimo plėtros 20072013 m. programą pagal Alytaus rajono Vietos veiklos grupės įgyvendinamą Alytaus rajono kaimo vietovių plėtros 20102013 m. strategiją.

Koplyčioje sutvarkytos grindys, sienos, lubos, langai, restauruotos durys, įrengta elektros instaliacija, pastatytas dyzelinis generatorius. Įrengta lietaus kanalizacija, sutvirtinti laiptai, pamatai, įrengtos nuogrindos, išvalytas rūsys bei įrengta ventiliacija, įrengti suolai koplyčios viduje, įsigyta klausykla.

Daugų seniūnija pasižymi tinkamu turizmo verslą plėtoti kraštovaizdžiu, todėl restauruota koplyčia taps vienu iš turistų traukos centrų. Tikimasi, restauruota Bukaučiškių koplyčia taip pat taps Daugų seniūnijos dvasinės traukos vieta, kur vasaros metu joje galės reguliariai vykti pamaldos, vestuvių ceremonijos, įvairūs kultūros renginiai.

Architektūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Koplyčios pastatas kompaktinis, ištęsto stačiakampio plano, vienos navos, su laidojimo rūsiu. Piliastrus vainikuoja bokšteliai. Fasadai su su smailiaarkėmis langų ir durų angomis. Fasadų architektūrinis sprendimas - romantizmo su neogotikos elementais sprendimo visuma.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. http://www.alytus-tourism.lt/lt/lankytinos-vietos/idomios-vietos
  2. http://turizmogidas.lt/lt/lankytinos-vietos/alytaus-rajono-savivaldybe/bukauciskiu-koplycia-1003
  3. „Bukaučiškių dvaro koplyčia-mauzoliejus“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras. Nuoroda tikrinta 2014-12-01.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]