Tibeto istorija

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Tibeto istorija – Tibeto, t. y. etninių tibetiečių sričių (apimančių Kinijos Liaudies Respublikos Tibeto autonominį rajoną, Qinghai provinciją, Vakarinį Sichuan, Indijos Kašmyro regioną Ladaką) istorija, daugeliu atvejų neatsiejama nuo kai kurių gretimų teritorijų (Butano, Indijos Arunčial Pradešo ir Sikimo valstijų) istorijos.

Priešistorė

Ankstyvosios Tibeto regiono istorijos šaltiniai yra kinų istoriniai darbai, kuriuos papildo negausūs archeologiniai radiniai.

Dar prieš mūsų erą šiose srityse susiformavo pirmieji gentiniai – valstybiniai junginiai. Tarp jų – žinomiausi:

• Žanžungų „imperija“, nuo II a. susikūrusi Vakarų Tibeto kalnyne ir palikusi skitų meno pagrindu kurtus piešinius uolose ir citadelių griuvėsius.
• Supi valstybė dab. Kinijos Liaudies Respublikos Qinghai vakariniame Regione ir Kamo regione.
• Vakarinio Sichuan valstybės, tarp kurių ypač žinoma Rytinių moterų (kin. Dongnu) valstybė
• Monyul valstybė dab. Butane ir Arunačal Pradešo vakarinėse srityse, apie VI a. pr. m. e. sukurta monpa tautos.
• Fan valstybė, nuo paskutiniųjų a. pr. m. e. susikūrusi Jarlungo slėnyje (į šiaurę nuo Butano), kurią sukūrė tibetiečių gentys, ir kurią valdė legendinė Njatrių dinastija.

Tibeto imperija (Tubo)

Tibeto imperija apie 780 m.

Jau legendinių Fan valstybės valdovų laikais ji gana stipriai plėtėsi. VII a. Njatrių dinastijoje pasirodo pirmieji istoriniai valdovai, kurie pradeda kurti tikrą galingą imperiją: ilgainiui užimamos visos šioje teritorijoje egzistavusios gentinės valstybės ir Tibetas nepaprastai išsiplečia. Tai – Tibeto imperijos pradžia.

Imperijos įkūrėju pagrįstai laikomas karalius (Tibete tituluojamas cenpu) Songcenas Gampo, kuris įvykdė svarbias administracines reformas, privertė Tangų Kinija imperatorių išleisti sau į žmonas princesę Wenchen, kuri introdukavo šalyje budizmą, jo įsakymu buvo sukurtas Tibetiečių raštas, pagrįstas Indijos raštų sistema. Po neilgo Garų klano viešpatavimo į valdžią atėjo kitas žymus valdovas – Trisong Decenas, kuris labai sustiprino budizmo pozicijas šalyje. Jo pakviestas Kašmyro išminčius Padmasambhava atnešė tibetiečiams labai priimtiną budizmo atšaką – vadžrajaną, kuri davė impulsą formuotis labai savitam Tibeto budizmui. Padmasambhavos mokymas inspiravo „raudonkepurių“ sektos Njingmapa susiformavimą.

Susiskaldymas

Tibeto susiskaldymo žemėlapis

Po paskutinio Njatrių dinastijos valdovo Lang Darmos mirties Tibetas ėmė byrėti. Prasidėjo periodas, istorikų vadinamas „duobe“ arba „įgriuva“. Apie jį žinoma labai nedaug, mat Tibete nebeliko centrinės valdžios, o visa teritorija pasidalinta tarp karališkosios dinastijos palikuonių, kurie ėmė valdyti smulkias valstybėles: Gugę (Ngario sritis), Ladaką, Lasą, Jarlungą, Giulsę (kin. Gusiluo) ir pan.

Visgi kultūrinėje plotmėje tai vienas brandžiausių Tibeto istorijos laikotarpių, mat tuo metu galutinai įsitvirtino budizmas. X–XI a. vyko tikra religinė reformacija, mat atskirų valstybėlių karaliai kviesdavosi išminčius iš Indijos ir Kašmyro, o šie atsinešdavo tuo metu naujausias vadžrajanos doktrinas: Kalačakra sistemą, Avalokitešvaros garbinimą. Dėl to susiformavo trys naujos religinės sektos – Sakjapa, Kadampa ir Kagjupa. Jos rėmėsi naujais budistinių tekstų vertimais ir išskyrė save nuo senąja tradicija besiremiančių Njingmapa pasekėjų. Tuo metu reformų patyrė ir tradicinė tibetiečių religija – bonas.

Nepriklausomas Tibetas

1912 m. vasario mėnesį sukūrus Kinijos respubliką Tibetas paskelbtas Kinijos provincija. Faktiškai jis liko nepriklausomas.

Okupacija

Tibeto okupacija yra ginčytinas istorinis faktas ir to laikotarpio politiniai įvykiai ir teritorijos statusas yra plačių diskusijų ir interpretacijų subjektas.

Nuorodos

• Tibeto autonominio regiono oficialus puslapis Archyvuota kopija 2010-05-10 iš Wayback Machine projekto.
• Tibeto informacijos centras Archyvuota kopija 2013-07-22 iš Wayback Machine projekto.
• KLR vyriausybės informacija apie Tibetą