Čangtangas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Tibeto regionas:
བྱང་ཐང་། Changthang
Kyang at Tsomoriri.jpg
Šalis: KLR (Tibetas)
Tautos: čangpai
Kalba: Čangtango
Tibetischer Kulturraum Karte.png
Tibeto ist. regionai ir provincijos:
U-cangas, Amdo, Khamas, Čangtangas, Ladakas, Ngaris, A. Himalajai, Sikimas, Butanas, Monjulas

Čangtangas (tibet. བྱང་ཐང་།  = Byang thang, liet. „šiaurės slėnis“) – šiaurės vakarų Tibeto regionas, kurios dalis dabar apima Kinijos Tibeto autonominio regiono šiaurinę dalį, taip pat dalį Qinghai provincijos bei Ladako rajono Indijoje.

Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Čangtangas driekiasi iš rytų į vakarus apie 1600 km ir užima dalį Tibeto plynaukštės. Aplink jį išsidėstę kiti Tibeto kultūriniai regionai: Amdo rytuose, Khamas pietryčiuose, U-cangas pietuose, Ladakas vakaruose. Šiaurėje jį uždaro Kunlunas, kuris skiria nuo Rytų Turkestano.

Regionas yra didžiuliame aukštyje, o atokumas nuo jūros daro jį vienu atšiauriausių pasaulio regionų. Jis laikomas atšiauriausiu po Antarktidos ir Grenlandijos. Vasarą čia yra šilta, bet žiemą sąlygos panašios į arktines ir svyruoja tarp -5° ir -35°. Kritulių iškrenta ypač mažai.

Čangtangas yra vienas mažiausiai žmogaus įtakotų pasaulio regionų, čia auga ypač reti augalai. Indijos kontroliuojamoje Čangtango dalyje įkurtas Čangtango draustinis, čia yra du garsūs pasaulyje aukštikalnių ežerai: Moriris ir Pangongas. Prie Moririo yra aukščiausiai esanti pasaulio gyvenvietė – Karzoko kaimas.

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Atšiauriausios Čangtango vietos yra negyvenamos, tačiau laikoma, kad regione gyvena apie 0,5 mln. klajoklių, identifikuojančių save su tibetiečiais, bet kalbančių atskira Čangtango kalba. Centriniai tibetiečiai juos įvardina kaip čangpa (t. y. „šiaurės žmonės“) arba drukpa („klajokliai“). Dabartinėje KLR jie įskaičiuojami į oficialią tibetiečių etninę grupę. Jie išpažįsta tibeto budizmą.

Čangpai praktiškai nedirba žemės, o visas jų ūkis paremtas gyvulininkyste: jakų, jų mišrūnų, Tibeto ponių (kjangų), avių bei Čangtango ožkų auginimu. Jie priversti migruoti dėl to, kad reikia keltis į vis naujas ganymo vietas, tačiau jų migracijos keliai yra aiškiai nustatyti, ir jie nuolat sugrįžta į tas pačias vietas. Migracijų laiku čangpai gyvena jako vilnos palapinėse, bet yra ir pastovesnių, žieminių gyvenviečių.

Čangpų mityba paremta mėsos ir pieno produktais. Jie yra išradę daugybę maisto konservavimo metodų, leidžiančių išsaugoti produktus ilgu žiemos laikotarpiu. Jų gyvenime labai svarbi prekyba, kadangi daugybės gyvenimui reikalingų produktų jie nepasigamina patys. Jie keičia druską, vilną, mėsą į grūdus, įrankius, indus.

Tibetą prijungus prie KLR, apie 3500 čangpų pabėgo iš gimtųjų vietų į Indijos kontroliuojamą Čangtango pusę. 1977 m. jie buvo apgyvendinti 9 gyvenvietėse.