Khamas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Tibeto regionas:
Khamas ཁམས
Monastery in kham.jpg
Šalis: KLR (Sičuanas, Tibetas)
Tautos: tibetiečiai ir kt. tautos
Kalba: khamo, čjangų kalbos
Miestai: Čamdo, Labagaras
Tibet provinces.png
Tibeto ist. regionai ir provincijos:
U-cangas, Amdo, Khamas, Čangtangas, Ladakas, Ngaris, A. Himalajai, Sikimas, Butanas, Monjulas

Khamas (tibet. ཁམས  = khams, kin. 康, pinyin: Kāng) – istorinė Tibeto žemė. Dabar yra Kinijoje, padalinta tarp Tibeto autonominis regionas, Sičuano, Činghai, Gansu ir Junano.

Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Būdingas kalnuotas paviršius, iš šiaurės vakarų į pietryčius nusidriekę Hengduano kalnai. Juos vagoja gilūs Mekongo, Jangdzės, Jalongdziango ir Salvino upių tarpekliai.

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Khamas – retai gyvenamas kraštas. Čia persimaišę įvairios tautos. Dauguma krašto gyventojų laikomi tibetiečiais; jie kalba Khamo tibetiečių kalba. Taip pat bent trečdalį gyventojų sudaro kitos tautelės, kalbančios tibetiečių-mjanmų kalbomis (čjangai, nasiai, mosuo, pumi ir kt.). Yra ir hanių.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Khamas nuo seno dar vadinamas Čuši Gangdruku (tibet. ཆུ་བཞི་སྒང་དྲུག་  = Chu bzhi sgang drug; „keturios upės, šeši kalnagūbriai“). Šis kraštas pasižymėjo savo karingumu, jo viso nebuvo suvienijęs joks valdovas. Khamas tiek tibietiečių, tiek kinų laikytas pakraštine žeme, jo gyventojai – necivilizuotais. Nors Khamo žmonės laikėsi tibetietiškų papročių, gerbė Dalai lamą, jie Tibetui nebuvo pavaldūs.

1717 m. Džungarų chanatui užkariavus Tibetą, krašte kilo neramumai. Tibetas sudarė sąjungą su Čingų imperatoriumi Kangsi, kad šis padėtų atsikratyti džungarų. Tačiau atkariavę Tibetą, Čingai taip pat prisijungė dalį Amdo ir Khamo, bei įjungė juos į Činghai provinciją. XIX a. Gombo Namgye Rytų Khame sukėlė sukilimą ir užvaldė didelę dalį krašto. 18631865 m. tibetiečių kariuomenė sukilimą numalšino. Tibetas Khamą paskelbė savo valda, o Kiniją valdę mandžiūrai tam neprieštaravo.

1904 m. britams įsiveržus į Tibetą, Čingai pajuto pavojų ir bandė įtvirtinti savo valdžią Khame, bet nesėkmingai. 1908–1911 m. kinų ambanas (atstovas Tibete) Žao Erfengas surengė baudžiamąjį žygį į Khamą ir Amdo, ten sugriovė nemažai vienuolynų, pašalino vietos vadus ir pakeitė juos kinų valdininkais. Prasidėjus konfliktui tarp Kinijos ir Tibeto, Dalai Lama XIII pasitraukė į Britų Indiją, į Tibeto reikalus įsitraukė Britanija. Po Šimlos susitarimo 1914 m. Vakarų Khamas atiteko Tibetui, o Rytų – Kinijai ir buvo įjungtas į Sikango provinciją (faktiškai tokia tvarka įsigaliojo 1932 m.). 1934 m. vietiniai vadai vėl surengė sukilimą prieš Lasos valdžią. Sukilėliai susivienijo su Kinijos Respublika, siekė nuversti Dalai Lamą bei komunistus ir prijungti Tibetą prie Kinijos Respublikos. Khamo sukilėliai padėjo Kinijos Respublikai kovoje prieš Japoniją ir komunistus. Tačiau 1950 m. Kinijos pilietinį karą laimėjus komunistams, Khamas buvo užimtas.