Pandžabų kalba

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Pandžabų kalba
ਪੰਜਾਬੀ, پنجابی
KalbamaPakistanas, Indija, JAE, JAV, Anglija ir kt.
Kalbančiųjų skaičius88-102 mln.
Vieta pagal kalbančiųjų skaičių12
Kilmėindoeuropiečių
indoiranėnų
indoarijų
indų-iraniečių
pandžabų
Rašto sistemosgurmukhi, šahmukhi
Oficialus statusas
Oficiali kalbaPakistano vėliava Pakistanas, Indijos vėliava Indija
Kalbos kodai
ISO 639-1pa
ISO 639-2pan
ISO 639-3pan, pnb, pmu ir kt.

Pandžabų kalba (Panjābī) – indoeuropiečių kalbų šeimos kalba, priklausanti indoarijų pogrupiui. Ji vartojama daugiausia Pandžabo regione: Indijoje (Pandžabo valstija) ir Pakistane (Pandžabo provincija); taip pat pandžabų emigrantų bendruomenėse JAV, Jungtinėje Karalystėje, JAE, Saudo Arabijoje, Kanadoje ir kt. Pandžabų kalba yra viena gausiausiai vartojamų kalbų pasaulyje (~88-102 mln. vartotojų).

Pandžabų kalba turi daug tarmių, tačiau pagrindinės dvi tarmės yra vakarų pandžabų ir rytų pandžabų. Pakistano (vakarų) pandžabų kalba užrašoma arabišku raštu, turi daug skolinių iš persų, arabų kalbų (per urdų kalbą); Indijos (rytų) pandžabų kalba užrašoma gurmukhi raštu ir turi skolinių iš sanskrito. Pandžabų kalba yra oficiali sikhų religinių raštų ir ceremonijų kalba.

Pandžabų kalba yra viena iš nedaugelio toninių indoeuropiečių kalbų. Ji susiformavo XI a. iš Šauraseni prakrito. Ji tapo svarbi religinė, poetinė kalba sufijams, sikhams, jogams.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Wikipedia
Vikipedija Pandžabų kalba
Wikipedia
Vikipedija Pandžabų kalba