Koralų jūra
| Koralų jūra | |
|---|---|
 | |
 | |
| Vandenyno baseinas | Ramiojo vandenyno |
| Plotas | 4 068 000 km² |
| Tipas | pusiau uždara |
| Vidutinis gylis | 2394 m |
| Didžiausias gylis | 9174 m |
| Tūris | 11 470 000 km³ |
| Įteka | Flajus |
Koralų jūra (angl. Coral Sea) – pusiau uždara Ramiojo vandenyno jūra, esanti šiaurės rytinėje Australijos pakrantėje. Jūra taip pat skalauja Naujosios Gvinėjos ir Naujosios Kaledonijos krantus. Šiaurės rytuose Toreso sąsiauris jungia Koralų jūrą su Arafuros jūra, pietuose Koralų jūra susisiekia su Tasmano jūra, pietryčiuose – su Fidžio jūra. Pavadinimas kilęs iš joje esančio Didžiojo barjerinio rifo – didžiausio koralinio rifo pasaulyje.[1] Joje išsidėsčiusi bendravardė negyvenamų salų grandinė – Koralų jūros salos.
Jūros plotas 4,068 mln. km². Gylis iki 9174 m. Vandens temperatūra pietuose nuo 19 °C rugpjūtį iki 24 °C vasarį, šiaurėje siekia 28 °C. Potvynių aukštis iki 7,2 m. Vandens druskingumas – iki 35,5 promilių.[2] Srovės sudaro cikloninį sūkurį, kurio vakarine puse į pietus teka šiltoji Rytų Australijos srovė.
Dugne slūgso raudonasis molis, globigerininis dumblas, koralinės struktūros. Koralų jūros gyvūnijai būdinga tropinių rūšių gausa (skraidančiosios žuvys, rykliai).[3]
Svarbiausi uostai: Kernsas, Gladstonas, Brisbanas (Australija), Port Morsbis (Papua Naujoji Gvinėja), Numėja (Naujoji Kaledonija).
-
Koralų sodai Koralų jūroje -
Koralų jūra ties Kvynslando krantais -
Audringos bangos
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ „Coral Sea“. Britannica. 2023-08-15. Nuoroda tikrinta 2023-08-26.
- ↑ Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 224
- ↑ Koralų jūra. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. X (Khmerai-Krelle). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006